Kai televizorius pradeda „gyvent savo gyvenimą”
Žinot, kaip būna – sėdi vakare su arbatos puodeliu, nusiteikęs pasigrožėti kokiu nors serialu ar žinių laida, o televizorius staiga pradeda rodyt keistus dalykus. Arba visai nieko neberodo. Vilniuje, kur beveik kiekviename bute yra bent vienas televizorius (o dažnai ir keli), tokios situacijos tikrai nėra retos. Ir čia prasideda tas amžinasis klausimas – ar verta iš karto skambinti meistrams, ar gal galima pačiam kažką padaryti?
Tiesą sakant, nemažai gedimų galima atpažinti ir net išspręsti patiems, nereikia būti elektros inžinieriumi. Tiesiog reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip tai interpretuoti. Per savo patirtį (o televizorių namuose turėjau įvairių – nuo senų kineskopinių iki naujausių OLED) esu pastebėjęs, kad dauguma problemų kartojasi ir turi gana aiškius požymius.
Vaizdo problemos – kai ekranas rodo „savo kiną”
Pradėkim nuo dažniausių dalykų – vaizdo problemų. Jos būna įvairiausios, bet dažniausiai susiduria su keliais pagrindiniais scenarijais.
Horizontalios ar vertikalios juostos ekrane – tai vienas iš klasikinių ženklų, kad kažkas negerai su matricą arba su vaizdo plokšte. Jei matote plonų horizontalių linijų, kurios gal net juda, tai dažnai rodo, kad vaizdo procesorius kenčia arba yra problemų su maitinimo grandine. Vilniuje, kur elektros įtampa kartais šokinėja (ypač senesniuose namuose Žvėryne ar Antakalnyje), tai gali būti ir įtampos šuolių pasekmė.
Ekranas šviečia, bet vaizdo nėra – tai jau kitas reikalas. Jei matote, kad ekranas tikrai įsijungęs (yra švytėjimas, galbūt net girdite garsą), bet vaizdo nėra – problema greičiausiai su LED apšvietimu arba su vaizdo signalo apdorojimu. Pabandykite pašviesti žibintuvėliu į ekraną iš arti – jei matote labai blankų vaizdą, tai tikrai LED apšvietimo gedimas.
Spalvų iškraipymai – kai ekrane viską mato rausvai, žalsvai ar mėlsvai, problema dažniausiai slypi vaizdo plokštėje arba pačioje matricoje. Bet prieš skambinant meistrams, patikrinkite HDMI kabelį ir jo jungtis – kartais problema būna tokia banaali. Ypač jei turite katę ar šunį, kurie mėgsta trankytis už televizoriaus.
Garso keistenybės ir tylūs vakarai
Su garsu irgi būna įvairių nuotykių. Kartais televizorius rodo puikiai, bet garso nėra arba jis keistas.
Pirmiausiai – visiškas garso nebuvimas. Čia reikia sistemiškai patikrinti: ar tikrai garsumas neišjungtas (juokinga, bet net patyrusiems vartotojams pasitaiko), ar neįjungtas „mute” režimas, ar nepervestas garsas į išorinę sistemą (pavyzdžiui, Bluetooth kolonėles, kurios gal net nebeveikia). Vilniaus daugiabučiuose dažnai būna, kad televizorius prisijungia prie kaimyno Bluetooth įrangos – tikrai mačiau tokių atvejų.
Jei garso tikrai nėra, o visos nustatymai teisingi, problema gali būti garso stiprintuve arba garsiakalbių jungtyse. Traškantis ar šniokščiantis garsas paprastai rodo, kad garsiakalbiai jau „išsikošę” arba yra problemų su garso plokšte. Tai ypač būdinga senesniems televizoriams, kurie intensyviai naudoti kelerius metus.
Dar vienas dalykas – garsas atsilieka nuo vaizdo. Tai nebūtinai gedimas, bet dažnai nustatymų problema. Šiuolaikiniai televizoriai turi garso vėlinimo nustatymus, kurie kartais susipainioja, ypač jei naudojate išorinę garso sistemą.
Maitinimo problemos – kai televizorius „galvoja”, ar jam įsijungti
Tai viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vilniaus gyventojai. Televizorius tiesiog neįsijungia arba įsijungia keistai.
Mirksi raudona lemputė, bet televizorius neįsijungia – klasika. Dažniausiai tai maitinimo bloko problema. Gali būti išdegę kondensatoriai (ypač jei televizoriui daugiau nei 5 metai), arba yra apsaugos grandinės suveikimas. Kartais padeda ištraukti kištuką iš lizdo, palaukti minutes 5-10 ir vėl įjungti. Jei problema išnyko – greičiausiai buvo laikinas gedimas. Jei ne – reikės meistro.
Televizorius įsijungia ir iš karto išsijungia – tai gali reikšti, kad maitinimo blokas bando dirbti, bet kažkas jį „numuša”. Dažnai tai būna dėl trumpojo jungimo kažkur grandinėje arba dėl to, kad vienas iš komponentų reikalauja per daug energijos (pavyzdžiui, sugedusi LED juosta).
Visai nereaguoja į mygtuką – čia reikia patikrinti kelis dalykus. Pirma, ar tikrai yra elektra lizde (taip, kartais problema tokia paprasta). Antra, ar nesugedęs pats maitinimo laidas. Trečia, ar nesugedęs maitinimo blokas. Jei turite multimetrą ir bent minimalių žinių, galite patikrinti, ar iš maitinimo bloko išeina reikiama įtampa.
Nuotolinio valdymo pultelio šachmatai
Kiek kartų esu girdėjęs žmonių skundus, kad televizorius „sugedęs”, o pasirodo, kad problema – pultelis. Tai ne visai televizoriaus gedimas, bet tikrai verta apie tai pakalbėti.
Pultelis visai nereaguoja – pirmiausia pakeiskite baterijas. Skamba banaliai, bet daugelis žmonių apie tai pamiršta. Jei su naujomis baterijomis vis tiek nieko – pabandykite pažiūrėti į pultelio priekinę dalį per telefono kamerą ir spaudinėti mygtukus. Jei veikia, matysite infraraudonąjį švytėjimą. Jei nematote – pultelis tikrai neveikia.
Kai kurie mygtukai neveikia – tai mechaninis gedimas. Dažniausiai dėl to, kad po mygtukais susikaupė purvo, trupinių ar kitų dalykų (nesistebėkit, visi valgom prie televizoriaus). Kartais galima išardyti pultelį ir išvalyti, bet reikia būti atsargiam.
Vilniuje daugelis servisų parduoda universalius pultelius už 10-15 eurų, tai jei jūsų originalus pultelis tikrai miręs, tai geras sprendimas. Arba galite naudoti išmaniojo telefono programėles – daugelis šiuolaikinių televizorių palaiko valdymą per WiFi.
Interneto ir „smart” funkcijų keblumėliai
Šiuolaikiniai televizoriai – tai beveik kompiuteriai, todėr ir problemų turi panašių. Jei jūsų Smart TV pradeda „kvailėti”, tai ne visada reiškia, kad reikia meistro.
Lėtai veikia meniu ir programėlės – tai dažnai būna dėl to, kad televizoriaus atmintis užsikimšusi. Pabandykite išvalyti programėlių podėlį (cache), ištrinti nenaudojamas programėles, o jei visai blogai – grąžinti gamyklinius nustatymus. Taip, prarasite visus nustatymus, bet televizorius vėl veiks normaliai.
Neprisijungia prie WiFi – čia gali būti kelios priežastys. Pirma, patikrinkite, ar kiti įrenginiai namuose prisijungia prie WiFi normaliai. Jei taip – problema televizoriuje. Pabandykite „pamiršti” tinklą ir prisijungti iš naujo. Jei nepadeda – gali būti, kad WiFi modulis sugedęs. Vilniuje, kur daugelyje namų WiFi signalai persipina (ypač naujosiose daugiabučių rajonuose kaip Pašilaičiai ar Pilaitė), kartais televizoriai „suserga” nuo per didelio tinklų skaičiaus.
Programėlės „lūžta” arba nesileidžia – dažniausiai reikia atnaujinti programinę įrangą. Eikite į nustatymus ir patikrinkite, ar yra naujinimų. Jei yra – įdiekite. Kartais padeda ir pačios programėlės ištrynimas bei pakartotinis įdiegimas.
Kada tikrai reikia kviesti specialistą
Gerai, dabar apie tai, kada jau tikrai neverta eksperimentuoti pačiam. Yra situacijų, kai bandymas taisyti pačiam gali tik pabloginti padėtį ir padidinti remonto kainą.
Degėsių kvapas ar dūmai – jei pajutote degėsių kvapą arba matote dūmus – nedvejodami išjunkite televizorių iš lizdo ir kvieskite meistrą. Tai gali reikšti, kad dega kondensatoriai ar kiti komponentai, o tai jau pavojinga ne tik televizoriui, bet ir jūsų saugumui.
Ekrano mechaniniai pažeidimai – jei ekranas sudužo, įtrūko ar matote fizinių pažeidimų – čia jau nieko nepadarysite patys. Ekrano keitimas dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius, todėl reikės gerai paskaičiuoti, ar verta taisyti.
Sudėtingos elektronikos problemos – jei įtariate, kad problema vaizdo plokštėje, maitinimo bloke ar kitose sudėtingose grandinėse, ir neturite patirties su elektronika – geriau nekišti rankų. Vilniuje yra nemažai gerų televizorių remonto servisų, kurie už prieinamą kainą diagnozuos ir sutaisys problemą.
Garantinis remontas – jei televizorius dar garantijoje, net nemėginkite nieko daryti patys (išskyrus paprasčiausius dalykus kaip kabelių tikrinimą). Atidarius korpusą prarasite garantiją, o tai gali kainuoti daug pinigų.
Ką daryti prieš kviečiant meistrą į namus
Jei nusprendėte, kad be specialisto nepraeisite, yra keletas dalykų, kuriuos verta padaryti iš anksto. Tai sutaupys jūsų ir meistro laiko, o kartais ir pinigų.
Pirmiausia, užsirašykite visus simptomus. Kada problema prasidėjo, kaip ji pasireiškia, ar yra kokių nors šablonų (pavyzdžiui, problema atsiranda tik šaltam televizoriui arba tik po valandos darbo). Kuo tiksliau aprašysite problemą telefonu, tuo geriau meistrui pasiruošti.
Padarykite nuotraukas ar vaizdo įrašus problemos, jei įmanoma. Kartais gedimas pasireiškia ne iš karto, o meistro apsilankymo metu viskas gali veikti normaliai. Turėdami įrašą, galėsite parodyti, kas vyksta.
Surinkite visus dokumentus – pirkimo čekį, garantijos kortelę, ankstesnių remontų dokumentus (jei buvo). Tai padės meistrai suprasti televizoriaus istoriją ir greičiau diagnozuoti problemą.
Paruoškite prieigą prie televizoriaus. Nustumkite baldus, kad meistrui būtų patogu dirbti. Jei televizorius pakabintas ant sienos, gali prireikti jį nuimti – pasirūpinkite, kad būtų vietos jį padėti.
Patikrinkite, ar turite atsarginių kabelių – HDMI, maitinimo ir pan. Kartais problema būna ne televizoriuje, o paprasčiausiame kabelyje, ir gerai, jei galėsite tai iš karto patikrinti su meistru.
Prevencija – kaip pratęsti televizoriaus gyvenimą
Žinot, geriausia problema – tai ta, kuri neįvyko. Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos darydami galite žymiai sumažinti tikimybę, kad televizorius suges.
Ventiliacija – labai svarbu. Televizoriai šyla, ypač šiuolaikiniai su galingais procesoriais. Jei televizorius stovi spintelėje ar nišoje, įsitikinkite, kad yra pakankamai vietos oro cirkuliacijai. Vilniuje, kur vasaros gali būti karštos, o daugelis neturi kondicionierių, televizoriai kartais tiesiog „kepasi”. Rekomenduoju palikti bent 10 cm tarpą iš visų pusių.
Elektros tinklo apsauga – įsigykite normalų įtampos stabilizatorių ar bent jau tinkamą prailginimą su apsauga nuo įtampos šuolių. Vilniaus elektros tinklas nėra blogiausias, bet audros metu ar kai vyksta darbai, įtampa gali šokinėti. Vienas toks šuolis gali sudeginti maitinimo bloką.
Valymas – kartą per kelis mėnesius nuvalykite dulkes nuo televizoriaus. Dulkės kaupiasi ventiliacijos angose ir trukdo vėsimui. Ekraną valykite specialiomis priemonėmis arba švelniu mikropluoščių audiniu – jokių agresyvių chemikalų ar šiurkščių skudurų.
Tinkamas naudojimas – nejunkite ir neišjunkite televizoriaus per dažnai. Įjungimo momentu komponentai patiria didžiausią apkrovą. Jei žiūrite televizorių kelis kartus per dieną, geriau palikti jį budėjimo režime, nei kiekvieną kartą išjungti iš lizdo.
Kai televizorius tampa šeimos nariu ir jo netekimas – drama
Galiausiai noriu pasakyti, kad televizorius šiuolaikiniame name – tai daugiau nei tik įrenginys. Tai vieta, kur šeima renkasi kartu, kur žiūrime filmus, sporto varžybas, naujienas. Vilniečiai, kaip ir visi lietuviai, prie savo televizorių prisirišame – prisimenu, kaip močiutė verkė, kai jos 20 metų senumo „Samsungas” pagaliau atidavė dvasią.
Todėl suprantu, kodėl žmonės nori kuo greičiau išspręsti televizoriaus problemas. Bet kartu noriu paraginti būti protingiems – ne viskas verta taisymo. Jei televizoriui jau 10+ metų ir remontas kainuotų pusę naujo televizoriaus kainos, gal verta pagalvoti apie atnaujinimą? Šiuolaikiniai televizoriai yra daug ekonomiškesni, turi geresnes funkcijas ir vaizdą.
Kita vertus, jei televizorius naujesnis ir problema neatrodo rimta – tikrai verta pabandyti diagnozuoti pačiam arba pakviesti meistrą. Vilniuje yra tikrai gerų specialistų, kurie už prieinamą kainą sutaisys daugumą gedimų. Tik nepamirškite pasitikrinti atsiliepimus apie servisą prieš kviesdami – deja, yra ir tokių, kurie tik ištraukia pinigus, o problemos neišsprendžia.
Tikiuosi, kad šis vadovas padės jums geriau suprasti, kas vyksta su jūsų televizoriumi, kai jis pradeda „keistuolius rodyti”. Kartais problema būna tokia paprasta, kad net juokinga, o kartais – rimta ir reikia profesionalios pagalbos. Svarbiausia – nesijaudinti per daug ir sistemiškai tikrinti galimas priežastis. Ir kas žino, gal išsiaiškinę problemą patys, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir pajusite tą malonų pasitenkinimo jausmą, kad sugebėjote kažką sutvarkyt savo rankomis. Sėkmės!
