Kodėl mobilūs pranešimai tapo neatsiejama naujienų vartojimo dalimi
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės vis dažniau naujienų ieško ne kompiuterio ekrane, o telefono displėjuje. Statistika rodo, kad daugiau nei 70 procentų lietuvių naujienų portalų lankytojų naudojasi mobiliaisiais įrenginiais. Tai reiškia, kad tradicinis modelis, kai žmogus ryte atsisėda prie kompiuterio ir peržvelgia naujienas su kavos puodeliu, vis labiau tampa praeities reliktu.
Mobilūs pranešimai (angl. push notifications) čia atlieka ypatingą vaidmenį. Jie veikia kaip tiltas tarp naujienų portalo ir skaitytojo, kuris galbūt net negalvoja apie tai, kad reikėtų patikrinti, kas vyksta pasaulyje. Pranešimas tiesiog pasirodo telefono ekrane – galbūt tuo metu, kai laukiate eilėje prie kasos ar važiuojate viešuoju transportu. Ir štai jau skaitote apie naujausią įvykį Vilniuje ar politinę intrygą Seime.
Lietuviški portalai, tokie kaip Delfi, 15min, LRT ar Lrytas, jau seniai suprato šią tendenciją ir aktyviai investuoja į pranešimų strategijas. Tačiau 2025 metais žaidimo taisyklės pasikeitė dar labiau – nebepakanka tiesiog siųsti pranešimą apie kiekvieną naują straipsnį. Reikia suprasti, kada, ką ir kaip pranešti, kad skaitytojas ne tik nepaspaudų „išjungti pranešimus”, bet ir tikrai norėtų juos gauti.
Personalizacija: ne visiems reikia žinoti viską
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria naujienų portalai, yra skirtingi skaitytojų interesai. Kam nors labai svarbu žinoti apie kiekvieną futbolo rungtynes, o kitas žmogus nori tik politinių naujienų. Trečias domisi tik vietinėmis Kauno ar Klaipėdos žiniomis, o ketvirtas – tarptautine politika.
Čia ir atsiranda personalizacijos svarba. Modernios pranešimų sistemos leidžia skaitytojams pasirinkti, kokio tipo naujienas jie nori gauti. Pavyzdžiui, 15min programėlėje galite pasirinkti temas: sportas, politika, verslas, pramogos, technologijos ir pan. Delfi eina dar toliau – leidžia pasirinkti net konkrečius miestus ar regionus, apie kuriuos norite gauti informaciją.
Bet personalizacija – tai ne tik tai, ką skaitytojas pats pasirenka. Tai ir dirbtinio intelekto algoritmai, kurie stebi, kokius straipsnius skaitote, kiek laiko praleidžiate juos skaitydami, kokias temas ignoruojate. 2025 metais šie algoritmai tapo daug subtilesniais. Jie nebesiūlo jums sporto naujienų tik todėl, kad kartą perskaitėte vieną straipsnį apie Žalgirį. Jie supranta kontekstą, mato tendencijas ir gali nuspėti, kas jus tikrai domina.
Lietuviški portalai pradėjo naudoti ir laiko personalizaciją. Jei pastebima, kad dažniausiai naujienas skaitote per pietų pertrauką apie 13 valandą, pranešimai bus siunčiami būtent tuo metu. Jei esate „naktinis paukštis” ir aktyviausi po 22 valandos – pranešimai prisitaikys prie jūsų ritmo.
Emocinis intelektas: ne tik informuoti, bet ir suprasti nuotaiką
Čia prasideda itin įdomus aspektas, apie kurį dar prieš kelerius metus niekas nekalbėjo. Naujienų portalai suprato, kad nuolatinis negatyvių žinių srautas varo žmones į depresiją ir nuovargį. Terminas „news fatigue” (naujienų nuovargis) tapo realybe daugeliui lietuvių.
2025 metais lietuviški portalai pradėjo eksperimentuoti su emociniu pranešimų balansu. Tai nereiškia, kad jie slepia blogus įvykius ar manipuliuoja informacija. Tai reiškia, kad jie sąmoningai bando subalansuoti sunkias naujienas su pozityviomis istorijomis, įkvepiančiais pasakojimais ar net humoru.
Pavyzdžiui, jei per dieną nusiuntėte tris pranešimus apie nelaimingus įvykius, ketvirtasis gali būti apie lietuvio sportininko pergalę, mokslininkės atradimą ar gražią iniciatyvą bendruomenėje. LRT žinios šią strategiją įgyvendina ypač gerai – jų pranešimų srautas dažnai baigiasi dienos apžvalga su bent viena pozityvia istorija.
Kai kurie portalai pradėjo naudoti ir emocijų atpažinimo technologijas. Nors tai skamba futuristiškai, principas paprastas: sistema stebi, kaip reaguojate į skirtingo tipo naujienas. Jei pastebima, kad po tam tikrų pranešimų nustojate skaityti naujienas ilgesniam laikui, algoritmas tai užfiksuoja ir koreguoja strategiją. Tai tarsi skaitmeninis empatijos mechanizmas.
Skubumas prieš kokybę: kaip rasti pusiausvyrą
Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria lietuviški naujienų portalai, yra pagunda siųsti pranešimą apie kiekvieną naujieną iškart, kai tik ji pasirodo. Konkurencija yra milžiniška – jei Delfi nusiųs pranešimą apie svarbų įvykį, o 15min pavėluos penkias minutes, skaitytojas jau bus perskaičiusi naujieną kitur.
Tačiau ši skubos kultūra turi ir tamsią pusę. Per daug pranešimų erzina. Jei per dieną gaunate 15-20 pranešimų iš vieno portalo, tikimybė, kad juos išjungsite, tampa labai didelė. O kartą išjungus – sunku vėl įjungti.
Lietuviški portalai 2025 metais pradėjo taikyti „kokybės filtrus”. Tai reiškia, kad ne kiekviena naujienė automatiškai virsta pranešimu. Yra tam tikri kriterijai: ar tai tikrai svarbu? Ar tai domins didelę auditoriją? Ar tai nėra dubliuojama informacija?
Delfi, pavyzdžiui, įvedė trijų lygių pranešimų sistemą. „Skubios žinios” – tik itin svarbūs įvykiai, kurių per dieną būna 2-3. „Dienos aktualijos” – vidutinio svarbumo naujienos, kurių būna 5-7. „Teminiai pranešimai” – personalizuoti pagal jūsų interesus, kurių skaičius priklauso nuo jūsų nustatymų.
Svarbu ir tai, kaip pranešimai suformuluoti. Gerų pranešimų tekstas yra trumpas, aiškus ir intriguojantis, bet ne clickbait’inis. Jis turi pasakyti esmę, bet palikti norą sužinoti daugiau. Pavyzdžiui, vietoj „Jūs netikėsite, kas nutiko Seime!” geriau „Seimas netikėtai pritarė siūlymui dėl mokesčių mažinimo”. Antrasis variantas informatyvus, bet kelia norą sužinoti detales.
Technologiniai sprendimai ir jų įgyvendinimas
Už visų šių strategijų slypi technologijos. Lietuviški portalai naudoja įvairias platformas pranešimams siųsti – dažniausiai tai Firebase Cloud Messaging (FCM) Android įrenginiams ir Apple Push Notification Service (APNS) iOS įrenginiams. Tačiau pati technologija – tai tik įrankis. Svarbu, kaip jį naudoji.
2025 metais pastebimas didelis dėmesys į pranešimų analizę. Portalai stebi ne tik tai, kiek žmonių paspaudė pranešimą, bet ir tai, kiek laiko praleido skaitydami straipsnį, ar pasidalino juo, ar grįžo vėliau skaityti daugiau. Šie duomenys padeda suprasti, kokie pranešimai veikia, o kokie – ne.
Įdomu tai, kad lietuviški portalai pradėjo bendradarbiauti su vietiniais technologijų startuoliais, kurie kuria specializuotus sprendimus būtent lietuviškai auditorijai. Pavyzdžiui, yra sistemų, kurios gali atpažinti lietuviškus vardus, vietoves ir kontekstą, ko tarptautinės platformos dažnai negali.
Taip pat vis dažniau naudojamas A/B testavimas. Tai reiškia, kad tas pats pranešimas gali būti suformuluotas keliais būdais, ir skirtingos skaitytojų grupės gauna skirtingas versijas. Po to analizuojama, kuri versija veikė geriau, ir taikoma plačiau. Tai padeda nuolat tobulinti pranešimų efektyvumą.
Etiniai klausimai ir skaitytojų pasitikėjimas
Kalbant apie mobilius pranešimus, neišvengiamai iškyla ir etiniai klausimai. Kiek daug informacijos apie skaitytoją portalas gali rinkti? Ar naudojimas dirbtinio intelekto personalizacijai nėra manipuliacija? Kaip užtikrinti, kad skaitytojas gauna objektyvią informaciją, o ne tik tai, kas jam patinka?
Lietuviški portalai šiuos klausimus sprendžia skirtingai. LRT, kaip viešasis transliuotojas, yra ypač atsargus su duomenų rinkimu ir personalizacija. Jų požiūris – pirmiausia informuoti, o tik po to pritaikyti. Komerciniai portalai turi daugiau laisvės eksperimentuoti, bet ir jie supranta, kad peržengtų tam tikrą ribą, skaitytojų pasitikėjimas išgaruotų.
2025 metais Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės, kurios reikalauja, kad portalai aiškiai paaiškintų, kokius duomenis renka ir kaip juos naudoja. Daugelis portalų įvedė specialias „skaidrumo” sekcijas savo programėlėse, kur galite matyti, kokia informacija apie jus renkama ir kaip galite ją kontroliuoti.
Svarbus aspektas yra ir galimybė lengvai atsisakyti pranešimų arba juos modifikuoti. Geriausi portalai leidžia tai padaryti keliais paspaudimais, be jokių sudėtingų procedūrų. Jie supranta, kad skaitytojas, kuris jaučia kontrolę, yra daug lojalesnė auditorija nei tas, kuris jaučiasi užvertas nepageidaujamais pranešimais.
Lokalumas kaip konkurencinis pranašumas
Vienas iš didžiausių lietuviškų portalų pranašumų prieš tarptautinius gigantus yra gebėjimas suprasti vietinį kontekstą. Mobilūs pranešimai čia tampa ypač galingas įrankis.
Pavyzdžiui, jei gyvenant Kaune, gaunate pranešimą apie eismo spūstį Vilniuje, tai jums neaktualu. Bet jei tas pats pranešimas informuoja apie avariją Kauno centre, kuris trikdo jūsų įprastą maršrutą į darbą – tai jau vertinga informacija. Lietuviški portalai vis labiau investuoja į tokią hiperlokalią informaciją.
15min turi ypač stiprią regioninių naujienų sistemą. Jų programėlė leidžia pasirinkti ne tik miestą, bet ir konkrečius rajonus. Taip pat jie siūlo pranešimus apie vietinius renginius, orus, viešojo transporto sutrikimus – visa tai, kas aktualiu konkrečiai jūsų vietovei.
Kitas lokalumo aspektas – kalbos niuansai. Lietuviški portalai gali naudoti vietinę kalbą, humoro stilių, kultūrines nuorodas, kurias tarptautinės platformos tiesiog nesuprastų. Pranešimas, kuris naudoja lietuvišką pokštą ar nuorodą į populiarią TV laidą, sukuria artimesnį ryšį su skaitytoju.
Ką daryti, kad pranešimai veiktų jums, o ne prieš jus
Jei esate skaitytojas, kuris nori gauti maksimalią naudą iš mobilių pranešimų, bet nenori jausti, kad telefonas nuolat reikalauja dėmesio, štai keletas praktinių patarimų.
Pirma, skirkite laiko nustatymams. Dauguma žmonių tiesiog įdiegia programėlę, sutinka su pranešimais ir niekada nebegrįžta prie nustatymų. Tai klaida. Praleiskite 5 minutes ir tiksliai pasirinkite, kokio tipo naujienas norite gauti. Būkite sąžiningi su savimi – jei iš tiesų nesidomi sportu, išjunkite sporto naujienas, net jei manote, kad „turėtumėte” jomis domėtis.
Antra, naudokite „netrukdyti” režimus. Visi šiuolaikiniai telefonai leidžia nustatyti laikotarpius, kai pranešimai nebus rodomi arba bus rodomi tyliai. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad nuo 22 iki 7 valandos jokių pranešimų, išskyrus skubius. Arba kad darbo metu pranešimai ateina, bet be garso.
Trečia, periodiškai peržiūrėkite, kurie portalai jums siunčia pranešimus. Galbūt turite įdiegtas 5 naujienų programėles, bet realiai skaitote tik 2. Išjunkite pranešimus iš tų, kurių neskaitote – tai sumažins triukšmą.
Ketvirta, nebijokite eksperimentuoti. Jei pastebite, kad per daug pranešimų – sumažinkite. Jei per mažai – padidinkite. Jūsų poreikiai gali keistis priklausomai nuo gyvenimo situacijos. Atostogų metu galbūt norite mažiau naujienų, o rinkimų laikotarpiu – daugiau politinės informacijos.
Penkta, atkreipkite dėmesį į savo emocinę reakciją. Jei pastebite, kad po tam tikrų pranešimų jaučiatės blogai, nervingi ar nusiminę, tai signalas. Galbūt verta sumažinti tokio tipo naujienų kiekį arba pasirinkti portalą, kuris pateikia informaciją švelniau.
Kaip atrodo sėkminga pranešimų ekosistema ateityje
Žvelgiant į lietuviškų naujienų portalų ateitį, matome, kad mobilūs pranešimai taps dar labiau integruoti į bendrą skaitytojo patirtį. Tai nebėra paprastas įrankis „priminti apie naują straipsnį” – tai tampa sudėtinga komunikacijos sistema, kuri supranta kontekstą, nuotaiką ir poreikius.
Geriausi portalai supranta, kad jų tikslas nėra maksimaliai padidinti pranešimų skaičių ar paspaudimų rodiklius. Tikslas – sukurti vertę skaitytojui. Tai reiškia siųsti mažiau, bet kokybiškai geresnių pranešimų. Tai reiškia gerbti skaitytojo laiką ir dėmesį. Tai reiškia būti ne tik informacijos šaltiniu, bet ir patikimu palydovu skaitmeniniame pasaulyje.
Lietuviški portalai turi unikalią galimybę – jie pakankamai maži, kad būtų lankstūs ir galėtų greitai prisitaikyti, bet pakankamai dideli, kad turėtų resursų investuoti į kokybę. Jie supranta vietinį kontekstą geriau nei kas nors kitas. Ir jie turi motyvaciją išlaikyti ilgalaikį skaitytojų pasitikėjimą, nes konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su tarptautiniais gigantais.
Mobilūs pranešimai 2025 metais yra ne tik technologinis sprendimas, bet ir filosofinis požiūris į tai, kaip naujienų portalas bendrauja su savo auditorija. Geriausi portalai supranta, kad kiekvienas pranešimas – tai mažas pasitikėjimo aktas. Skaitytojas leidžia portalui patekti į jo asmeninę erdvę, į telefono ekraną, kuris yra visada šalia. Ir šis pasitikėjimas turi būti gerbiamas, puoselėjamas ir niekada nepiktnaudžiaujamas. Kai tai daroma teisingai, pranešimai tampa ne trukdžiu, o vertingu ryšiu su pasauliu – informuojančiu, bet neužgožiančiu, aktualiu, bet neerzinančiu, įtraukiančiu, bet nepervargdinančiu.
