Kai televizorius ima krėsti pokštus – pirmieji žingsniai
Žinot tą jausmą, kai ruošiatės žiūrėti ilgai lauktą serialo seriją, o televizorius tiesiog atsisako bendradarbiauti? Vaizdas mirksi, garsas kraksi, arba dar blogiau – ekranas visiškai juodas. Anksčiau vienintelis sprendimas būtų skambinti meistrui ir laukti kelias dienas, kol jis ateis. Bet dabar, kai kiekvienas turime išmanųjį telefoną kišenėje, galimybės diagnozuoti problemą patiems yra tikrai įspūdingos.
Pirmiausia, nesijaudinkite. Dauguma televizorių gedimų nėra tokie baisūs, kaip atrodo. Kartais tai gali būti paprasčiausias nustatymų sutrikimas arba laikinas programinės įrangos striukas. Prieš šokdami į gilią diagnostiką, patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar televizorius tikrai įjungtas, ar kabeliai gerai prijungti, ar nuotolinio valdymo pultelio baterijos dar gyvos. Taip, skamba banaliai, bet net patyrę technikai visada pradeda nuo šių bazinių dalykų.
Išmaniosios programėlės – jūsų asmeninis TV gydytojas
Šiuolaikiniai televizorių gamintojai suprato, kad klientams reikia daugiau nei tik nuotolinio valdymo pultelis. Samsung, LG, Sony, Philips – visi jie turi oficialias programėles, kurios ne tik leidžia valdyti televizorių, bet ir atlieka diagnostiką. Pavyzdžiui, Samsung SmartThings programėlė gali nuskaityti jūsų televizoriaus būseną, patikrinti ryšio kokybę ir net paleisti automatinį gedimų nustatymo procesą.
LG ThinQ programėlė eina dar toliau. Ji gali analizuoti garso problemas, ekrano gedimus ir net pasiūlyti sprendimus realiuoju laiku. Įdomiausia, kad ši programėlė kartais gali išspręsti problemą nuotoliniu būdu – pavyzdžiui, perkrauti televizoriaus programinę įrangą arba atkurti gamyklinius nustatymus be jūsų fizinio įsikišimo.
Sony televizoriams skirta programėlė Video & TV SideView ne tik diagnozuoja, bet ir leidžia stebėti televizoriaus veikimo istoriją. Jei pastebite, kad tam tikru metu kyla problemų, programėlė gali parodyti, kas tuo metu vyko – galbūt buvo atnaujinimas arba tam tikra programa sukėlė konfliktą.
Integruotos diagnostikos funkcijos – paslėpti televizoriaus lobiai
Daugelis žmonių net nežino, kad jų televizorius turi įmontuotą diagnostikos sistemą. Tai tarsi paslėptas meniu, kurį gali pasiekti specialia mygtukų kombinacija. Kiekvienas gamintojas turi savo būdą patekti į šį režimą, bet principas panašus.
Samsung televizoriuose dažniausiai reikia greitai paspausti nuotolinio valdymo pultelyje: Info → Menu → Mute → Power. Pasirodys paslėptas servisinis meniu, kuriame rasite įvairius testus – pikselių testą, garso testą, ryšio diagnostiką. Čia galite pamatyti tikslias klaidos žinutes, kurios paprastame meniu nebūtų matomos.
LG televizoriai turi panašią funkciją, tik patekti į ją reikia per nustatymus. Eikite į Support → Device Self Diagnosis. Čia televizorius pats atliks visų pagrindinių funkcijų testą ir parodys, kur gali būti problema. Tai gali būti HDMI prievadai, Wi-Fi modulis, garsiakalbiai ar net pats ekranas.
Sony televizoriai turi LED diagnostikos funkciją. Kai televizorius neįsijungia arba mirksi, pažiūrėkite į LED indikatorių – jo mirksėjimo seka gali pasakyti labai daug. Pavyzdžiui, šeši trumpi mirksniai gali reikšti maitinimo problemas, o keturi ilgi – ekrano gedimą.
Kaip išskaityti klaidos kodus ir ką jie reiškia
Kai televizorius parodo klaidos kodą, tai tarsi jis kalba su jumis. Problema ta, kad šis „kalba” dažnai atrodo kaip nesuprantama raidžių ir skaičių kombinacija. Bet čia ir prasideda tikroji diagnostika.
Pirmiausia, nusifotografuokite klaidos kodą telefonu. Tada atidarykite gamintojo svetainę arba tiesiog įveskite šį kodą į Google paiešką kartu su televizoriaus modeliu. Dažniausiai rasite oficialų paaiškinimą arba forumus, kur kiti vartotojai aptaria tą pačią problemą.
Kai kurios populiarios klaidos: E203 paprastai reiškia ryšio problemas, 105 ar 106 – interneto prisijungimo gedimus, o 012 ar 022 – programinės įrangos sutrikimus. Jei matote šiuos kodus, sprendimas dažnai būna paprastas – perkrauti maršrutizatorių arba atnaujinti televizoriaus programinę įrangą.
Bet yra ir rimtesnių kodų. Pavyzdžiui, jei matote klaidas su žodžiais „panel”, „backlight” ar „main board”, tai gali reikšti aparatinės įrangos gedimą. Tokiu atveju nuotolinė diagnostika padės tik nustatyti problemą, bet fizinio remonto vis tiek reikės.
Wi-Fi analizatoriai ir ryšio diagnostika
Labai dažnai televizoriaus „gedimai” iš tiesų yra ryšio problemos. Vaizdas stringa, programėlės neatsidaro, Netflix nuolat kraunasi – visa tai gali būti ne televizoriaus, o jūsų interneto kaltė. Čia į pagalbą ateina specialios telefono programėlės.
WiFi Analyzer (Android) arba Network Analyzer (iOS) gali parodyti tikslų signalo stiprumą televizoriaus vietoje. Jei signalas silpnas, galbūt reikia perkelti maršrutizatorių arba įsigyti Wi-Fi stiprintuvą. Šios programėlės taip pat rodo, ar jūsų kanalas perpildytas – gal visi kaimynai naudoja tą patį kanalą, ir tai sukelia trukdžius.
Fing programėlė puikiai tinka patikrinti, ar televizorius iš viso matomas tinkle. Kartais televizorius atrodo įjungtas, bet iš tikrųjų praranda ryšį su tinklu. Fing parodys visus prijungtus įrenginius ir jų IP adresus. Jei televizoriaus nematote sąraše, problema tikrai ryšio pusėje.
Speedtest programėle išmatuokite interneto greitį tiesiogiai šalia televizoriaus. Jei gaunate mažiau nei 25 Mbps, 4K turinys tikrai strigs. Jei mažiau nei 5 Mbps – net paprastas HD turinys bus problemiškas. Tai ne televizoriaus gedimas, bet infrastruktūros problema.
HDMI ir prievadų diagnostika per telefoną
HDMI prievadai – tai viena dažniausių problemų šaltinių. Vaizdas dingsta, atsiranda artefaktai, garsas nesinchronizuotas su vaizdu. Kaip diagnozuoti, ar problema televizoriuje, ar prijungtame įrenginyje?
Pirmas dalykas – išbandykite kitus HDMI prievadus. Dauguma šiuolaikinių televizorių turi 3-4 HDMI įėjimus. Jei vienas neveikia, bet kitas veikia puikiai, problema akivaizdi – sugedo konkretus prievadas. Tai galite užfiksuoti telefono kamera, nufilmuodami, kaip kiekvienas prievadas reaguoja.
Kai kurios programėlės, kaip HDMI Checker, gali padėti nustatyti, ar televizorius palaiko tam tikrus HDMI standartus. Pavyzdžiui, jei bandote žaisti 4K 120Hz, bet televizorius palaiko tik HDMI 2.0 (o ne 2.1), turėsite problemų. Programėlė gali parodyti, kokius formatus palaiko kiekvienas prievadas.
Dar vienas protingas būdas – naudoti telefono kamerą infraraudonųjų spindulių patikrinimui. Taip, tikrai! Jei televizorius nereaguoja į nuotolinio valdymo pultelį, nukreipkite pultelį į telefono kamerą ir spauskite mygtukus. Jei matote mirksintį šviesą kameroje, pultelis veikia. Jei ne – reikia keisti baterijas arba patį pultelį.
Ekrano problemų identifikavimas naudojant testų vaizdelius
Ekrano gedimai gali būti įvairūs – mirę pikseliai, šviesūs ar tamsūs dėmės, spalvų iškraipymai, vaiduokliški vaizdai. Norint tiksliai diagnozuoti, reikia specialių testų vaizdų, kuriuos galite paleisti tiesiai iš telefono.
Atsisiųskite Dead Pixel Test programėlę arba tiesiog suraskite YouTube testų vaizdelius. Yra specialūs vaizdai su vienaspalviais ekranais (raudonu, žaliu, mėlynu, baltu, juodu), kurie padeda pastebėti net mažiausias problemas. Jei matote taškelį, kuris nesikei čia, kai keičiasi spalva – turite mirusį pikselį.
Backlight bleeding testui naudokite visiškai juodą vaizdą. Patamsinkite kambarį ir pažiūrėkite, ar ekrano kampuose ar kraštuose nėra šviesesnių sričių. Šiek tiek pašvietimo yra normalu, bet jei matote ryškias šviesias dėmes – tai rimtesnė problema.
Clouding ir uniformity testams naudokite pilką 50% vaizdą. Jei ekranas atrodo netolygus, su tamsesnėmis ar šviesesnėmis sritimis – tai gali būti gamybos defektas arba ekrano senėjimo požymis. Nusifotografuokite telefoną ir palyginkite su pavyzdžiais internete.
Garso diagnostika – kai ausys klauso, o televizorius tyli
Garso problemos gali būti klastingos, nes ne visada aišku, ar kaltas televizorius, garso sistema, ar šaltinis. Pradėkite nuo paprasčiausio – patikrinkite, ar garsas neišjungtas (mute) ir ar garsumo lygis pakankamas. Skamba juokingai, bet tai viena dažniausių „gedimų” priežasčių.
Jei garsas iškraipytas, traškantis ar pertraukiamas, išbandykite skirtingus šaltinius. Paleiskite YouTube vaizdo įrašą tiesiai iš televizoriaus programėlės, tada išbandykite HDMI prijungtą įrenginį. Jei vienas šaltinis veikia gerai, o kitas ne – problema ne televizoriaus garsiakalbių.
Daugelis televizorių turi garso testą integruotoje diagnostikoje. Jis paleis specialų toną per kiekvieną garsiakalbį atskirai. Taip galite nustatyti, ar visi garsiakalbiai veikia. Jei vienas tyli – tai aparatinės įrangos gedimas.
Kai kurios programėlės, kaip Decibel X, gali išmatuoti garso lygį. Nors tai ne tikslus matavimas, bet galite palyginti, ar televizorius skleidžia pakankamai garsą. Jei maksimaliu garsumu vos girdite – galbūt sugedęs stiprintuvas arba garsiakalbiai.
Kada nuotolinė diagnostika pasiekia savo ribas
Būkime sąžiningi – ne viskas gali būti išspręsta per telefoną. Yra momentas, kai reikia pripažinti, kad problema rimtesnė ir reikalingas profesionalus įsikišimas. Bet net ir tada nuotolinė diagnostika nebuvo veltui – ji padėjo tiksliai nustatyti problemą, o tai sutaupo laiko ir pinigų.
Jei televizorius visiškai neįsijungia, net LED indikatorius nedega – tai greičiausiai maitinimo bloko gedimas. Jokia programėlė čia nepadės, reikia fizinio remonto. Tačiau bent jau žinote, kas sugedo, ir galite pasiruošti remonto kainai.
Kai ekrane matote ryškias vertikalias ar horizontalias linijas, kurios nekinta keičiant šaltinius – tai ekrano gedimas. Deja, tokių dalykų nuotoliniu būdu nepataisysi. Bet bent žinote, kad problema ne kabeliuose ar nustatymuose.
Jei televizorius įsijungia, bet ekranas lieka juodas, o garsas veikia – tai gali būti backlight problema. Galite tai patvirtinti šviesdami žibintuvėliu į ekraną – jei matote silpną vaizdą, backlight tikrai neveikia. Tai rimtas gedimas, bet bent žinote tikslią diagnozę prieš kviesdami meistrą.
Štai ko neturėtumėte bandyti patys: atidaryti televizoriaus korpuso, liesti vidines dalis (net atjungto televizoriaus kondensatoriai gali būti pavojingi), bandyti „pataisyti” ekraną spaudžiant ar trenkiant. Taip tik pabloginsite situaciją ir prarasite garantiją, jei ji dar galioja.
Nuotolinė diagnostika – tai puikus įrankis, bet ne stebuklas. Ji padeda atskirti paprastas problemas nuo rimtų, programines klaidas nuo aparatinių gedimų, vartotojo klaidas nuo tikrų defektų. O tai jau labai daug. Žinodami tikslią problemą, galite priimti informuotą sprendimą – ar bandyti pataisyti patiems, ar kviesti meistrą, ar gal laikas pirkti naują televizorių.
Taigi, kitą kartą, kai televizorius pradės keistai elgtis, nepulkite iš karto skambinti į servisą. Ištraukite telefoną, atsisiųskite atitinkamą programėlę ir pabandykite diagnozuoti patys. Galbūt problemos sprendimas bus daug paprastesnis, nei manėte. O jei ne – bent jau sutaupysite laiko ir pinigų žinodami, su kuo tiksliai susiduriate.
