Kada verta pačiam pasikapstyt, o kada geriau skambinti profesionalams
Televizorius staiga nebeparodė vaizdo? Garsas pradėjo keistai traškėti? Prieš griebiantis telefono ir ieškant meistro Vilniuje, verta pačiam pabandyti išsiaiškinti, kas nutiko. Dažnai problema būna tokia triviali, kad net gėda būtų kviestis specialistą. O kartais – atvirkščiai, reikalas rimtas ir reikia profesionalios pagalbos. Kaip atskirti vieną nuo kito?
Pirmiausia raminanti žinia: apie 40 procentų visų skambučių dėl televizorių remonto pasirodo esą ne gedimas, o paprasčiausias nustatymų sutrikimas ar neteisingas prijungimas. Tai reiškia, kad nemažai pinigų galima sutaupyti, jei prieš skambinant meistrui pabandysite kelias paprastas diagnostikos procedūras. Tačiau svarbu žinoti savo ribas – šiuolaiikinius televizorius ardyti patiems tikrai nerekomenduojama, ypač jei dar galioja garantija.
Kai ekranas juodas, bet lemputė dega
Viena dažniausių situacijų – įjungiate televizorių, lemputė rodo, kad prietaisas veikia, galbūt net girdite garsą, bet ekranas lieka juodas kaip naktis. Prieš panikuojant, reikia metodiškai patikrinti keletą dalykų.
Pirma, pabandykite pakeisti ryškumo nustatymus. Skamba kvailai, bet tikrai pasitaiko, kad kažkas (dažniausiai vaikai su pulteliu) netyčia sumažina ryškumą iki nulio. Paspauskite mygtuką „Menu” arba „Settings” ir pažiūrėkite, ar ryškumo (brightness) parametras nėra visiškai sumažintas.
Antra, patikrinkite, ar teisingai pasirinktas šaltinis. Šiuolaikiniuose televizoriuose gali būti HDMI1, HDMI2, HDMI3, AV, USB ir dar keletas įėjimų. Kartais po elektros dingimo arba atnaujinimo televizorius automatiškai perjungia šaltinį. Paspauskite „Source” arba „Input” mygtuką ant pultelio ir pereikite per visus galimus variantus.
Trečia, jei naudojate išorinį prietaisą (dekoderis, žaidimų konsolė, kompiuteris), pabandykite jį išjungti ir vėl įjungti. Dar geriau – atjunkite HDMI kabelį, palaukite 30 sekundžių ir vėl prijunkite. HDMI ryšio problemos – viena dažniausių priežasčių, kodėl ekranas lieka tuščias.
Jei visa tai nepadeda, bet televizorius vis tiek rodo požymius, kad veikia (girdit garsą, lemputė dega), problema gali būti susijusi su pačiu ekranu arba apšvietimo sistema. Štai čia jau reikia specialisto. Ypač jei tai LED televizorius – apšvietimo juostos gedimas yra gana dažnas dalykas, bet savarankiškai to netaisysite.
Garso problemos: nuo tylos iki keistų triukšmų
Garsas televizoriuje – tai atskira istorija. Kartais jis visiškai dingsta, kartais pradeda traškėti, o kartais tiesiog skamba keistai. Dauguma garso problemų sprendžiamos be meistro pagalbos.
Jei garso visai nėra, pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar garsumas neišjungtas, ar neįjungta „Mute” funkcija, ar ausinių lizdas tuščias. Taip, skamba banaliai, bet remonto meistrai Vilniuje patvirtina, kad bent kartą per savaitę išvažiuoja į iškvietimą, kur problema būna būtent tokia.
Daug įdomesnė situacija, kai garsas staiga pradeda atsilikinėti nuo vaizdo. Žiūrite filmą, o lūpos juda vienu metu, o žodžiai girdisi vėliau. Tai dažnai nutinka, kai naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar’ą. Problema paprastai slypi nustatymuose – ieškokite funkcijos „Audio Delay” arba „Lip Sync” ir bandykite koreguoti. Kai kuriuose televizoriuose tai vadinama „AV Sync”.
Traškėjimas ar kiti keisti garsai, atsirandantys net kai televizorius išjungtas, gali reikšti rimtesnę problemą. Jei girdite periodiškus spragtelėjimus iš televizoriaus korpuso, kai jis atvėsta po naudojimo – tai normalu, plastikas traukiasi. Bet jei girdite ūžesį, cypimą ar kitokius garsus, kai televizorius veikia, tai gali būti maitinimo bloko problema. Čia jau tikrai reikia specialisto.
Vaizdas yra, bet kažkas ne taip
Kartais televizorius rodo vaizdą, bet jis atrodo keistai. Galbūt spalvos per ryškios arba per blankios, galbūt matosi juostos, arba vaizdas trūkinėja. Tokios problemos dažnai sprendžiamos per nustatymus.
Jei spalvos atrodo nerealistiškos – per žalios, per mėlynos ar per raudonos – pirmiausia pabandykite pakeisti vaizdo režimą. Dauguma televizorių turi paruoštus profilius: „Standartinis”, „Kinas”, „Dinamiškas”, „Sportas” ir panašiai. Kartais pakanka tiesiog pasirinkti kitą režimą. Jei ir tai nepadeda, ieškokite nustatymų „Color” arba „Tint” ir bandykite koreguoti rankiniu būdu. Tik nepamirškite, kokios buvo pradinės reikšmės, kad galėtumėte grįžti atgal.
Horizontalios arba vertikalios juostos ekrane – tai jau rimtesnis signalas. Jei juostos nejuda ir yra tos pačios vietoje, problema greičiausiai su pačiu ekranu. Jei juostos juda arba mirga, gali būti signalo ar vaizdo plokštės problema. Pabandykite perjungti į kitą šaltinį – jei juostos išnyksta, problema ne televizoriuje, o prijungtame prietaise ar signale.
Vaizdas trūkinėja arba „užšąla”? Jei žiūrite per internetą (Smart TV funkcijos), problema dažniausiai slypi interneto ryšyje. Patikrinkite, ar kiti prietaisai namuose normaliai veikia. Pabandykite atjungti televizorių nuo interneto ir vėl prijungti. Jei naudojate Wi-Fi, galbūt verta pabandyti laidinį ryšį – jis stabilesnis.
Smart TV funkcijų keblumėliai
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliu ekranu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali „pakibti”, lėtai veikti arba keistai elgtis su programėlėmis.
Jei televizorius tapo lėtas, programėlės kraunasi amžinai arba nuolat išmeta iš jų, pirmiausia pabandykite paprasčiausią dalyką – perkraukite televizorių. Ne tiesiog išjunkite ir įjunkite pulteliu, o ištraukite kištuką iš lizdo, palaukite minutę ir vėl įjunkite. Tai vadinama „hard reset” ir dažnai išsprendžia daugelį programinių problemų.
Jei tai nepadeda, patikrinkite, ar yra prieinami programinės įrangos atnaujinimai. Eikite į nustatymus, ieškokite skyriaus „Support”, „System” arba „About” ir pažiūrėkite, ar galima atnaujinti sistemą. Kartais seni programinės įrangos variantai tampa nesuderinami su naujomis programėlių versijomis.
Programėlės nebeveikia arba rodo klaidas? Pabandykite jas ištrinti ir įdiegti iš naujo. Daugumoje Smart TV sistemų galite paspausti ir palaikyti ant programėlės ikonos, tada pasirinkti „Delete” arba „Uninstall”. Po to vėl atsisiųskite iš programėlių parduotuvės.
Viena įdomesnė problema, su kuria susiduria Vilniaus gyventojai – kartais po audros ar elektros tinklo sutrikimų televizorius „pamiršta” Wi-Fi slaptažodį arba visus nustatymus. Jei taip nutiko, teks viską konfigūruoti iš naujo. Todėl protinga kažkur užsirašyti savo Wi-Fi slaptažodį ir kitus svarbius nustatymus.
Pultelio problemos – dažniau nei galvojate
Kartais problema visai ne televizoriuje, o pultelyje. Ir tai viena iš tų situacijų, kai žmonės be reikalo kviečiasi meistrus.
Jei pultelis nebeveikia, pirmiausia pakeiskite baterijas. Skamba akivaizdžiai, bet statistika rodo, kad tai pirma priežastis. Įdėkite naujas baterijas ir patikrinkite, ar teisingai – pliusas prie pliuso, minusas prie minuso.
Jei su naujomis baterijomis vis tiek nieko nevyksta, pabandykite pultelį „išvalyti”. Išimkite baterijas, tada paspauskite ir palaikykite bet kurį mygtuką 20 sekundžių. Tai išleidžia likusią elektros energiją ir gali atstatyti pultelio veikimą. Po to įdėkite baterijas atgal.
Moderniuose televizoriuose dažnai naudojami Bluetooth pulteliai, kurie kartais „atsijungia” nuo televizoriaus. Ieškokite instrukcijoje, kaip juos susieti iš naujo (paprastai reikia vienu metu paspausti keletą mygtukų).
Jei pultelis fiziškai pažeistas – mygtukai įlūžę, matosi skysčio pėdsakai (taip, kava ir alus – dažni pultelių priešai) – tada jau reikės pirkti naują. Laimei, universalūs pulteliai nėra brangūs, o originalius galima užsisakyti internetu.
Kada tikrai reikia skambinti meistrui
Yra situacijų, kai savarankiška diagnostika baigiasi ir prasideda profesionalų zona. Svarbu tai atpažinti, nes bandymas taisyti pačiam gali tik pabloginti situaciją ir padidinti remonto kainą.
Jei ekrane matote įtrūkimą, net mažytį – tai fizinis pažeidimas, kurio patys nepataisysite. Deja, dažniausiai tokiu atveju pigiau nusipirkti naują televizorių nei keisti ekraną, ypač jei tai ne premium klasės modelis.
Jei televizorius visai neįsijungia – lemputė nedega, jokių garsų, jokių požymių, kad prietaisas gyvas – tai gali būti maitinimo bloko gedimas. Čia jau reikia specialisto su įrankiais ir atsarginėmis dalimis. Niekada nebandykite patys ardyti televizoriaus – viduje yra komponentai, kurie gali išlaikyti pavojingą įtampą net ir išjungtam prietaisui.
Keistas kvapas, dūmai ar kibirkštys – tai avarinis signalas. Nedelsiant ištraukite kištuką iš lizdo ir skambinkite meistrui. Niekada nebandykite tokio televizoriaus įjungti dar kartą.
Jei televizorius dar garantinis, bet pastebėjote bet kokią problemą – net ir mažą – geriau iš karto kreipkitės į pardavėją ar gamintojo serviso centrą. Bandymas taisyti pačiam gali panaikinti garantiją.
Ką turėti paruošę prieš skambinant remonto meistrui
Jei nusprendėte, kad be specialisto nepasiversite, pravers keletas patarimų, kaip pasiruošti jo vizitui. Tai sutaupys laiko ir galbūt pinigų.
Pirma, užsirašykite tikslų televizoriaus modelį. Paprastai jis nurodytas ant lipduko galinėje pusėje arba apačioje. Meistras galės iš anksto pasiruošti, kokių dalių gali prireikti. Vilniuje dirbantys specialistai dažnai turi populiariausias dalis su savimi, bet retesniems modeliams gali tekti užsakyti.
Antra, būkite pasirengę tiksliai apibūdinti problemą. Ne tiesiog „neveikia”, o „įsijungia, lemputė dega, garsas yra, bet ekranas juodas” arba „vaizdas yra, bet viršuje matosi horizontali rožinė juosta”. Kuo tiksliau apibūdinsite, tuo greičiau meistras diagnozuos problemą.
Trečia, pasiruoškite atsakyti į klausimus: ar televizorius buvo muštas, ar ant jo buvo išlietas skystis, ar neseniai buvo audra, ar pastebėjote, kada tiksliai problema prasidėjo. Visa ši informacija padeda rasti gedimo priežastį.
Ketvirta, jei televizorius dar garantinis, suraskite pirkimo čekį ir garantinį taloną. Kai kurie gedimai taisomi nemokamai, jei galioja garantija.
Kai problema išsisprendžia pati, bet verta žinoti kodėl
Kartais nutinka keista: televizorius neveikė, neveikė, o po kelių dienų staiga vėl pradėjo veikti tarsi nieko nebūtų buvę. Ar tai reiškia, kad problema išnyko? Dažniausiai – ne.
Tokie „laikini pasveikimai” dažnai reiškia, kad problema progresuoja. Pavyzdžiui, prastas kontaktas kažkurioje vietoje gali kartais veikti, kartais ne – priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ar kitų veiksnių. Arba kondensatorius, kuris pradeda gesti, gali dar kurį laiką veikti, bet vis blogiau.
Jei pastebėjote tokį nestabilų elgesį, geriau iš karto kreipkitės į meistrą, kol problema dar nedidelė. Dažnai ankstyvas įsikišimas kainuoja gerokai pigiau nei laukimas, kol viskas visiškai sugenda. Be to, staigus gedimas gali sugadinti ir kitus televizoriaus komponentus.
Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti – kartais problemos atsiranda ne dėl televizoriaus gedimo, o dėl išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, nestabilus elektros tinklas gali sukelti įvairiausių keistenybių. Jei namuose dažnai mirga šviesa arba žinote, kad elektros įtampa svyruoja, verta įsigyti įtampos stabilizatorių. Tai apsaugos ne tik televizorių, bet ir kitus brangius prietaisus.
Vilniuje, ypač senesniuose namuose, elektros tinklo problemos nėra retenybė. Jei televizorius elgiasi keistai, o kaimynai skundžiasi panašiomis problemomis su savo prietaisais, galbūt verta pasitikrinti būtent elektros tinklą.
Taigi, prieš skambindami remonto meistrui, verta skirti 15-20 minučių paprastai diagnostikai. Dažnai problema išsisprendžia pati arba bent jau suprantate, ar tai rimtas gedimas, ar tik nustatymų klausimas. O jei vis dėlto reikia specialisto – bent jau žinosite, ko tikėtis ir galėsite tiksliai apibūdinti problemą. Ir kas žino, galbūt tie sutaupyti pinigai leis greičiau įsigyti naują, dar geresnį televizorių, kai ateis tam laikas.
