Telefonas kišenėje – ne tik trukdis, bet ir nuotaikos įrankis
Daugelis iš mūsų su išmaniuoju telefonu elgiamės kaip su neišvengiamu blogiu – jis zvimbia, mirga, traukia dėmesį tada, kai to labiausiai nenori. Tačiau tyrimai rodo, kad problema dažnai ne pats telefonas, o tai, kaip mes jį naudojame. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis: pranešimai, kuriuos paprastai laikome streso šaltiniu, gali veikti visiškai priešingai – jei žinai, ką daryti.
Ką sako mokslininkai apie pranešimus ir smegenis
Harvardo psichologai jau seniai žino, kad žmogaus smegenys reaguoja į netikėtą atlygį stipriau nei į numatytą. Tai vadinama dopamino atsako sistema. Kai telefonas praneša apie kažką malonaus – draugo žinutę, gerą naujieną, net juokingą nuotrauką – smegenyse išsiskiria nedidelis dopamino kiekis. Problema ta, kad dauguma žmonių leidžia telefonui siųsti bet kokius pranešimus, tad tarp tų malonių signalų pasiklysta dešimtys nesvarbių ar net nerimą keliančių.
Nottinghamo universiteto tyrėjai 2022 metais nustatė, kad žmonės, kurie sąmoningai sutvarkė savo pranešimų srautą – paliko tik tuos, kurie jiems kelia teigiamas emocijas – per dvi savaites pranešė apie žymiai geresnę bendrą savijautą. Ne dėl to, kad naudojo telefoną mažiau, o dėl to, kad naudojo jį kitaip.
Trys būdai, kuriuos galima išbandyti dar šiandien
Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – sukurti vadinamąjį „džiaugsmo sąrašą” telefone. Tai reiškia: eiti į nustatymus ir išjungti visus pranešimus, išskyrus tuos žmonių ar programėlių, kurie tikrai kelia gerą nuotaiką. Draugas, kuris visada parašo ką nors šmaikštaus? Palik. Naujienos apie politinius skandalus? Išjunk.
Antras būdas – naudoti priminimus kaip mažus emocinius inkarus. Psichologijoje tai vadinama „pozityviomis intervencijomis”. Galima susikurti pranešimus, kurie primena apie dalykus, dėl kurių esi dėkingas, arba tiesiog nustatyti, kad tam tikru metu telefone pasirodytų motyvuojanti frazė. Skamba banaliai? Gal. Bet Pensilvanijos universiteto profesoriaus Martino Seligmano komanda įrodė, kad net trumpi teigiami tekstiniai priminimai per dieną statistiškai gerina nuotaiką.
Trečias būdas – socialiniai pranešimai kaip ryšio priemonė, o ne pareiga. Užuot laukus, kol kas nors parašys, galima patys nustatyti priminimą: kartą per dieną parašyti vienam žmogui kažką nuoširdaus. Tyrimai rodo, kad siuntėjas tokiu atveju patiria tokį pat ar net didesnį pasitenkinimą nei gavėjas.
Kai telefonas tampa sąjungininku, o ne priešu
Visas šitas pokytis nereikalauja nei naujų programėlių, nei valandų laiko. Reikia tik vieno – sąmoningo sprendimo, kad telefonas tarnautų tau, o ne atvirkščiai. Paradoksas tas, kad mes patys sukūrėme aplinką, kurioje nuolat jaučiamės persekiojami savo pačių įrenginių. Ir mes patys galime tą aplinką pakeisti.
Galbūt verta šiandien vakare, prieš padedant telefoną ant naktvinio staliuko, skirti penkias minutes ir peržiūrėti, kokie pranešimai per dieną tikrai kėlė šypseną – ir kokie tik erzino. Atsakymas dažnai nustebina. O tada – tiesiog išjungti tai, kas erzina. Žingsnis po žingsnio, pranešimas po pranešimo.
