Kodėl verta pačiam išsiaiškinti, kas nutiko televizoriui
Televizorius staiga nebeįsijungia arba rodo keistus dalykus – tokia situacija daugeliui atrodo kaip katastrofa, ypač vakare, kai norisi atsipalaiduoti prie mėgstamos laidos. Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, remonto paslaugos kainuoja nemažai, o kartais problema būna tokia paprasta, kad ją galima išspręsti per kelias minutes pačiam.
Pirmiausia verta suprasti, kad ne kiekvienas gedimas reikalauja specialisto pagalbos. Dauguma žmonių net nebando nieko daryti patys, iškart skambina meistrams ir moka už iškvietimą, nors problema galėtų būti išspręsta paprasčiausiai perkrovus įrenginį ar patikrinus laidus. Žinoma, yra situacijų, kai be profesionalo tikrai neišsiversi, bet atskirti viena nuo kito – štai ko reikia išmokti.
Šiame tekste nerasit sudėtingų techninių terminų ar instrukcijų, kaip ardyti televizorių. Greičiau tai bus praktiškas vadovas, padėsiantis suprasti, kas galėtų būti negerai, kaip tai patikrinti ir kada tikrai laikas kviesti meistrą. O dar – kaip tinkamai aprašyti problemą, kai rašot žinutę remonto specialistui, kad jis iš karto suprastų situacijos rimtumą.
Kai televizorius visai neįsijungia
Tai viena dažniausių problemų, su kuria žmonės susiduria. Spaudot mygtuką, o nieko nevyksta – nei lemputė nemirksi, nei garsas, nei vaizdas. Pirmas impulsas – panika ir mintis, kad televizorius „mirė”. Tačiau ramiai.
Pradėkit nuo akivaizdžiausių dalykų. Ar tikrai įjungtas lizdas sienoje? Skamba juokingai, bet kartais kas nors netyčia ištraukia kištuką arba išjungia pailgintuvo mygtuką. Patikrinkit ne tik prie televizoriaus, bet ir prie sienos. Jei naudojat pailgintuvą su jungikliu, įsitikinkite, kad jis įjungtas – tie mygtukai kartais būna tokie maži ir nepastebimai išsijungia.
Jei su elektra viskas tvarkoje, pabandykit atjungti televizorių nuo maitinimo šaltinio visiškai. Ne tiesiog išjungti pulteliu, o būtent ištraukti kištuką iš lizdo. Palaukit minutę ar dvi – taip išsikrauna kondensatoriai ir elektronika „atsistato”. Vėl įjungkit į lizdą ir pamėginkit įjungti.
Dar vienas dalykas – kartais televizoriai turi atskirą maitinimo mygtuką ant paties korpuso, paprastai gale arba apačioje. Jei tas mygtukas išjungtas, pultelis nepadės. Apčiuopkit televizorių ir paieškokite tokio jungiklio.
Jei visa tai nepadeda, tuomet problema rimtesnė. Gali būti sugadęs maitinimo blokas arba kiti vidiniai komponentai. Čia jau reikia specialisto. Rašydami žinutę meistrams, galėtumėt parašyti taip:
„Sveiki, turiu Samsung televizorių, modelis UE55… Visiškai neįsijungia, jokių lemputių nemirksi. Patikrinau lizdą, kitus prietaisus į tą lizdą įjungus veikia. Bandžiau atjungti nuo maitinimo ir vėl įjungti po kelių minučių – nieko. Mygtukas ant korpuso taip pat nepadeda. Ar galėtumėt atvažiuoti pažiūrėti? Gyvenu Vilniuje, Žirmūnuose.”
Toks pranešimas duoda visą reikalingą informaciją ir rodo, kad jau pabandėt paprasčiausius sprendimus.
Vaizdas yra, bet garsas dingo arba atvirkščiai
Ši situacija dažnai glumina žmones labiau nei visiškas gedimas, nes atrodo, kad televizorius „beveik” veikia. Jei matot vaizdą, bet negirdit garso, pirmiausia patikrinkit, ar neišjungtas garsas pulteliu. Taip, atrodo kvailai, bet kartais vaikai paspaudžioja mygtukus arba patys netyčia nutildot.
Pažiūrėkit į ekraną – dažniausiai televizoriai rodo garsumo indikatorių arba nutildymo simbolį. Jei matot perbrauktą garsiakalbį, tiesiog spauskite garsumo didinimo mygtuką.
Kita dažna priežastis – garso išvesties nustatymai. Modernūs televizoriai leidžia nukreipti garsą į išorinius garsiakalbius, garso juostas ar ausines per Bluetooth. Jei kas nors su tuo žaidė, garsas gali būti nukreiptas ne į televizoriaus garsiakalbius. Eikite į nustatymus (Settings), ieškokite garso (Sound/Audio) skyriaus ir patikrinkit, ar garso išvestis (Audio Output) nustatyta į „TV Speaker” arba „Internal Speakers”.
Jei girdite garsą, bet nematot vaizdo (ekranas juodas, bet šviečia), tai jau kita istorija. Pabandykit pakeisti šaltinį – jei žiūrėjot per priedėlį, perjunkite į kitą HDMI įėjimą arba į televizoriaus anteną. Kartais problema ne televizoriuje, o prijungtame įrenginyje.
Vienas gudrus būdas patikrinti, ar televizorius iš tikrųjų veikia – pašvieskite žibintuvėliu į ekraną iš arti. Jei matot labai blankų vaizdą, tai reiškia, kad problema su apšvietimu (backlight). Tai gana dažnas LED televizorių gedimas, kai pats ekranas veikia, bet lemputės, kurios jį apšviečia, sugenda.
Žinutė meistrams galėtų atrodyti taip:
„Labas, LG televizorius rodo vaizdą, bet garso visai nėra. Patikrinau, kad garsas neišjungtas, garsumo didinimas nieko neduoda. Nustatymuose garso išvestis nustatyta į televizoriaus garsiakalbius. Bandžiau skirtingus kanalus ir HDMI įėjimus – ta pati problema. Televizoriui apie 4 metai. Ar galima kažką dar pabandyti ar reikėtų diagnostikos?”
Vaizdas trūkinėja, lūžinėja arba sustingsta
Tokios problemos ypač erzinančios, nes žiūrėti neįmanoma, nors televizorius formaliai veikia. Pirma, ką reikia suprasti – ar problema pasireiškia visur, ar tik su konkrečiu šaltiniu.
Jei žiūrit per kabelinę televiziją ar palydovą, problema gali būti signale arba priedėlyje. Pabandykit įjungti televizoriaus anteną arba prijungti kitą įrenginį per HDMI. Jei su kitais šaltiniais viskas veikia sklandžiai, vadinasi, problema ne televizoriuje.
Kai vaizdas trūkinėja žiūrint per internetinę televiziją (IPTV, Smart TV programėles), dažniausiai kaltas lėtas internetas. Pabandykit patikrinti interneto greitį telefone ar kompiuteryje. Jei ir ten lėtai veikia, problema su interneto ryšiu. Vilniuje daugelis naudoja belaidį internetą, o Wi-Fi signalas gali būti silpnas, ypač jei routeris toli arba už kelių sienų.
Tačiau jei vaizdas trūkinėja visur – ant visų kanalų, su visais įrenginiais, net televizoriaus meniu – tai jau televizoriaus problema. Gali būti gedęs vaizdo procesorius arba kiti vidiniai komponentai. Kartais padeda programinės įrangos atnaujinimas, bet dažniausiai reikia remonto.
Dar viena situacija – vaizdas rodo keistas spalvas, dryžius ar dėmes. Jei matot vertikalias ar horizontalias linijas, tai gali būti ekrano gedimas. Deja, ekranų remontas dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius, todėl čia reikia gerai pagalvoti, ar apsimoka taisyti.
Jei vaizdas sustingsta, bet garsas tęsiasi, arba atvirkščiai – tai tipiškas signalo apdorojimo sutrikimas. Kartais padeda televizoriaus nustatymai į gamyklinius (Factory Reset), bet prieš tai įsitikinkite, kad turite visus prisijungimo duomenis, nes visi nustatymai išsitrina.
Televizorius įsijungia ir išsijungia pats
Tai viena keisčiausių ir erzinančiausių problemų. Sėdi žiūri filmą, ir staiga televizorius išsijungia. Arba įsijungia naktį pats savaime. Skamba beveik mistiškai, bet paprastai yra visai logiškos priežastys.
Pirmiausia patikrinkit laikmačio nustatymus. Daugelis televizorių turi „Sleep Timer” funkciją, kuri automatiškai išjungia televizorių po nustatyto laiko. Taip pat gali būti įjungtas automatinis įsijungimas tam tikru laiku. Eikite į nustatymus ir patikrinkit laikmačio (Timer) skyrių. Išjunkite visus automatinius laikmačius.
Kita dažna priežastis – HDMI-CEC funkcija. Tai technologija, leidžianti įrenginiams valdyti vienas kitą per HDMI laidą. Pavyzdžiui, įjungus žaidimų konsolę, gali automatiškai įsijungti televizorius. Arba išjungus televizorių, išsijungia ir priedėlis. Kartais ši funkcija veikia netikėtai – pavyzdžiui, kaimyno įrenginys gali siųsti signalus, kurie veikia jūsų televizorių (nors tai reta). Galite pabandyti išjungti HDMI-CEC (gali būti vadinamas Anynet+, Bravia Sync, Simplink, priklausomai nuo gamintojo).
Jei televizorius išsijungia po kelių minučių nuo įjungimo, gali būti perkaitimo problema. Patikrinkit, ar televizoriaus ventiliacijos angos nėra užkimštos dulkėmis. Jei televizorius stovi spintelėje ar nišoje, gali neužtekti oro cirkuliacijos. Televizoriai turi apsaugą nuo perkaitimo – kai vidinė temperatūra pakyla per aukštai, jie automatiškai išsijungia.
Dar viena galimybė – nestabilus maitinimas. Jei elektros tinkle būna įtampos svyravimų (Vilniuje kai kuriose senesniuose namuose tai pasitaiko), televizorius gali reaguoti išsijungdamas arba perkraudamas save. Galite pabandyti įjungti televizorių per įtampos stabilizatorių.
Jei nieko iš to nepadeda, problema gali būti maitinimo bloke arba pagrindinėje plokštėje. Čia jau reikia specialisto.
Pranešimas meistrams:
„Sveiki, turiu problemą su Philips televizoriumi. Jis savaime išsijungia po 10-20 minučių žiūrėjimo. Kartais įsijungia pats naktį. Patikrinau laikmačio nustatymus – visi išjungti. HDMI-CEC funkciją taip pat išjungiau. Televizorius stovi atvirai, ventiliacijos angos švarios. Ar tai gali būti maitinimo problemos? Gyvenu Vilniuje, Antakalnyje, ar galėtumėt atvažiuoti pažiūrėti?”
Kai ekrane atsiranda dėmės ar linijos
Fiziniai ekrano defektai – tai viena iš nemalonesnių problemų, nes dažniausiai reiškia, kad reikės keisti ekraną arba pirkti naują televizorių. Bet ne visada.
Jei matot vieną ar kelias ryškias linijas (vertikalias ar horizontalias), tai gali būti ekrano gedimas arba problemos su vaizdo plokšte. Pabandykit švelniai paspausti televizoriaus kraštus aplink rėmelį – kartais kontaktai būna atsilaisvinę ir švelnus spaudimas gali laikinai išspręsti problemą. Žinoma, tai ne sprendimas, bet padeda suprasti, ar problema mechaninė.
Tamsios dėmės ekrano kampuose arba kraštuose dažnai būna LED apšvietimo problemos. Kai kurios apšvietimo juostos sugenda, ir tie ekrano plotai tampa tamsesni. Tai gana dažnas gedimas senesniuose LED televizoriuose (4-6 metų senumo).
Jei ekrane matot spalvotus pikselius (raudonus, žalius ar mėlynus taškus), tai vadinami „dead pixels” arba „stuck pixels”. Vienas ar du pikseliai paprastai nelaikomi gedumu – tai normalu net naujiems ekranams. Bet jei tokių taškų daug arba jie labai erzina, galima bandyti specialias programas, kurios greitai keičia spalvas ir kartais „atblokuoja” įstrigusius pikselius. YouTube’e rasite „pixel fix” vaizdo įrašų – paleiskite tokį vaizdo įrašą visame ekrane ir palikite veikti 30-60 minučių.
Jei ekranas sutrūkęs ar matosi fiziniai pažeidimai (pavyzdžiui, po smūgio), deja, čia nieko nepadarysi. Ekrano keitimas paprastai kainuoja 60-80% naujo televizoriaus kainos, todėl ekonomiškai neapsimoka.
Pranešimas meistrams, kai problema su ekranu:
„Labas, Sony televizoriaus ekrane atsirado vertikali balta linija, eina per visą ekraną iš viršaus į apačią. Linija matosi visur – ant visų kanalų ir meniu. Televizorius nebuvo muštas ar lašintas. Ar tai galima sutaisyti ir apytiksliai kiek kainuotų? Televizoriui apie 3 metai.”
Interneto funkcijos neveikia Smart TV
Šiuolaikiniai televizoriai – tai beveik kompiuteriai, todėr ir problemos panašios. Jei Smart TV funkcijos neveikia – neprisijungia prie interneto, programėlės neatsidaro ar lūžta – yra keletas dalykų, kuriuos galima patikrinti.
Pirmiausia įsitikinkite, kad televizorius iš tikrųjų prisijungęs prie interneto. Eikite į tinklo nustatymus ir patikrinkit ryšį. Jei rodo, kad neprisijungta, pabandykit prisijungti iš naujo. Kartais padeda pamiršti tinklą ir įvesti slaptažodį iš naujo.
Jei televizorius rodo, kad prisijungęs, bet programėlės neveikia, problema gali būti lėtame internete. Pabandykit paleisti greitį testuojančią programėlę televizoriuje arba patikrinkit, kaip veikia internetas kituose įrenginiuose. Vilniuje dauguma interneto tiekėjų teikia stabilų ryšį, bet kartais būna sutrikimų.
Senos programėlių versijos taip pat gali kelti problemų. Patikrinkit, ar yra programėlių atnaujinimų. Dar svarbiau – televizoriaus programinės įrangos (firmware) atnaujinimas. Eikite į nustaymų skyrių „Support” ar „About” ir patikrinkit, ar yra sistemos atnaujinimų. Jei yra, įdiekite juos.
Kartais padeda išvalyti programėlės duomenis arba ją visiškai ištrinti ir įdiegti iš naujo. Pavyzdžiui, jei Netflix neveikia, eikite į programėlių valdymo skyrių, raskite Netflix, išvalykite talpyklą (cache) ir duomenis, tada paleiskite programėlę iš naujo.
Jei visiškai nieko neveikia, galite pabandyti atkurti televizorių į gamyklinius nustatymus (Factory Reset). Bet atminkite – prarasite visus nustatymus, prisijungimus ir įdiegtas programėles. Prieš tai užsirašykite svarbius duomenis.
Kai kurie senesni televizoriai (5-7 metų) tiesiog nebepalaiko naujausių programėlių versijų. Pavyzdžiui, YouTube ar Netflix gali nustoti veikti, nes televizoriaus sistema per sena. Tokiu atveju geriausias sprendimas – pirkti išorinį priedėlį, tokį kaip Chromecast, Amazon Fire Stick ar Apple TV. Jie kainuoja 30-60 eurų ir suteikia visas šiuolaikines funkcijas.
Ką daryti, kai nieko nepadeda ir reikia kviesti specialistą
Kartais išbandot viską, ką galima, bet televizorius vis tiek neveikia. Tuomet laikas kviesti profesionalą. Vilniuje yra nemažai televizorių remonto paslaugų, bet svarbu pasirinkti patikimą ir tinkamai aprašyti problemą.
Kai rašot ar skambinant meistrams, būkite konkretūs. Nurodykite televizoriaus markę ir modelį (modelio numeris paprastai būna ant lipduko televizoriaus gale), aprašykite problemą tiksliai, paminėkite, ką jau bandėte daryti patys. Tai padės meistrams iš anksto suprasti, kokia gali būti problema ir kokių įrankių ar dalių gali prireikti.
Klauskite apie iškvietimo kainą ir diagnostikos mokestį. Kai kurios įmonės ima pinigus tik už iškvietimą, kitos – už diagnostiką, dar kitos įskaičiuoja diagnostikos kainą į remontą, jei sutinkate taisyti. Geriau viską išsiaiškinti iš anksto, kad nebūtų nemalonių staigmenų.
Taip pat pasidomėkite, ar meistrai teikia garantiją atliktam remontui. Normalus garantijos laikotarpis – bent 1-3 mėnesiai. Jei kas nors garantijos neduoda, tai įtartina.
Jei televizorius dar garantinis, neskubėkite kviesti pašalinių meistrų – kreipkitės į pardavėją ar gamintojo autorizuotą servisą. Kitaip galite netekti garantijos.
Dėl kainos – paprastas remontas (pvz., maitinimo bloko keitimas) Vilniuje paprastai kainuoja 50-100 eurų su dalimis. Sudėtingesni remontai (pagrindinės plokštės keitimas) gali kainuoti 100-200 eurų. Ekrano keitimas, kaip minėjau, labai brangus ir dažnai neapsimoka. Jei meistras pasiūlo remontą, kuris kainuos daugiau nei pusę naujo panašaus televizoriaus kainos, verta pagalvoti, ar nevertėtų tiesiog pirkti naują.
Dar vienas patarimas – jei televizorius senas (7-10 metų ar daugiau) ir remontas kainuotų daugiau nei 100 eurų, tikrai apsvarstykite naujo pirkimą. Šiuolaikiniai televizoriai yra daug geresni, energiją taupantys ir turi daugiau funkcijų. Kartais geriau investuoti į naują įrenginį nei pilti pinigus į seno remontą.
Ir paskutinis dalykas – kai meistras atvažiuoja, stebėkite, ką jis daro, klauskite, aiškinkitės. Geri specialistai mielai paaiškina, kas buvo negerai ir kaip tai išsprendė. Tai ne tik įdomu, bet ir praverčia ateityje – galbūt kitą kartą panašią problemą galėsite išspręsti patys.
Kai televizorius veikia, bet ne taip, kaip norėtumėte
Ne visada problema yra tikras gedimas. Kartais televizorius veikia, bet kažkas erzina – vaizdas per tamsus, spalvos keistos, garsas per tylus ar per garsus skirtinguose kanaluose, reklamos garsesnės nei laidos.
Vaizdo nustatymai labai priklauso nuo asmeninių preferencijų ir kambario apšvietimo. Jei vaizdas atrodo per tamsus, eikite į vaizdo nustatymus ir pabandykite pakeisti režimą. Dauguma televizorių turi kelis iš anksto nustatytus režimus: Standard, Dynamic, Movie, Game ir pan. „Dynamic” paprastai ryškiausias, bet spalvos nenatūralios. „Movie” režimas tamsesnis, bet spalvos tikroviškesnės. Paeksperimentuokite ir raskite tai, kas jums patinka.
Jei skirtinguose kanaluose garsumas labai skiriasi (ypač reklamos būna garsesnės), ieškokite funkcijos, kuri vadinasi „Auto Volume”, „Volume Leveling” ar panašiai. Ji automatiškai subalansuoja garsumą.
Kartais televizorius rodo ne pilną vaizdą – pakraščiai apkarpyti. Tai dažniausiai „Zoom” ar „Aspect Ratio” nustatymas. Ieškokite mygtuko pultelyje, kuris vadinasi „Aspect”, „Zoom”, „P.Size” ar panašiai. Paspaudinėkite jį, kol vaizdas bus toks, kokio norite. Paprastai geriausias variantas yra „16:9” arba „Auto”.
Jei vaizdas atrodo „paspartintas” arba judėjimas keistas (ypač žiūrint filmus), tai vadinamasis „Soap Opera Effect”. Išjunkite „Motion Smoothing”, „TruMotion”, „MotionFlow” ar panašiai vadinamas funkcijas vaizdo nustatymuose. Jos sukurtos sporto translacijoms, bet filmus daro keistus.
Šie dalykai nėra gedimai, tiesiog nustatymai, kuriuos galima pakeisti. Verta praleisti 10-15 minučių su televizoriaus nustatymais ir sureguliuoti viską pagal savo skonį. Instrukcijos paprastai būna internete – tiesiog įveskite savo televizoriaus modelį ir „settings guide” ar „best settings”.
Taigi, dauguma televizorių problemų nėra tokios baisios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai pakanka paprastų veiksmų – perkrauti įrenginį, patikrinti laidus, pakeisti nustatymus. Net jei reikia specialisto, žinojimas, kas nutiko, padeda geriau komunikuoti ir išvengti nereikalingų išlaidų. Vilniuje yra pakankamai gerų meistrų, bet ir patiems galima daug ką išspręsti, jei tik nepanikuojame ir logiškai galvojame. Televizoriai, nors ir atrodo sudėtingi, dažniausiai veikia pagal paprastus principus – yra maitinimas, yra signalas, yra vaizdas ir garsas. Jei vienas iš šių elementų neveikia, galima sistemingai tikrinti, kur problema, ir dažnai ją rasti bei išspręsti be didelių išlaidų ar rūpesčių.
