Kodėl šeimos iššūkiai – tai daugiau nei paprastas žaidimas
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus stebėjau draugų šeimą restorane. Tėvai bandė kalbėtis, o jų du vaikai – vienas aštuonerių, kita dešimties – sėdėjo įsikibę į telefonus. Nei žodžio, nei žvilgsnio. Tik monotoniškas braukimas pirštu per ekraną. Tada pagalvojau: o jei tas telefonas galėtų tapti ne barjeru, o tiltu tarp šeimos narių?
Šeimos iššūkių programėlė – tai ne eilinis būdas užimti vaikus. Tai įrankis, kuris padeda kurti bendrus prisiminimus, mokytis kartu ir svarbiausia – bendrauti. Tokia programėlė gali tapti šeimos tradicija, kuri vienija visus narius, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar pomėgių.
Šiandien pasidalinsiu ne tik konkrečiomis užduotimis, bet ir praktiniais patarimais, kaip tokią programėlę sukurti patiems. Nebūtina būti programuotoju – yra paprastų įrankių, kurie padės įgyvendinti šią idėją. O svarbiausia – papasakosiu, kodėl kiekviena užduotis yra vertinga ir kaip ją pristatyti vaikams, kad jie norėtų dalyvauti.
Techninis pagrindas: kaip pradėti be programavimo žinių
Pirmas klausimas, kurį išgirstu iš tėvų: „Aš nesu IT specialistas, kaip aš tai sukursiu?” Atsakymas paprastesnis, nei manote. Yra keletas būdų, kaip sukurti tokią programėlę be gilių techninių žinių.
Paprasčiausias variantas – naudoti Google Forms arba Notion. Taip, tai nėra klasikinė programėlė, bet veikia puikiai. Galite sukurti sąrašą užduočių, kurį šeimos nariai gali atidaryti telefone. Kiekviena užduotis gali turėti aprašymą, nuotrauką ar net video instrukciją. Notion leidžia pridėti varneles, todėl vaikai gali pažymėti atliktas užduotis – tai jiems suteikia pasiekimo jausmą.
Jei norite kažko vizualiau, išbandykite Trello. Sukurkite lentelę su skirtingomis kategorijomis: „Kūrybiški iššūkiai”, „Fiziniai iššūkiai”, „Šeimos iššūkiai”, „Mokymosi iššūkiai”. Kiekviena užduotis tampa kortele, kurią galima perkelti į „Atlikta” skiltį. Vaikai mėgsta tokį vizualų progresą.
Norintiems daugiau funkcionalumo rekomenduoju Glide arba Adalo platformas. Jos leidžia sukurti tikrą programėlę iš Google Sheets ar Airtable duomenų bazės. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai kaip konstruktorius – tempiate elementus, kuriate mygtukus, pridėdate nuotraukas. Per savaitgalį galite turėti veikiančią programėlę.
Svarbu: pradėkite paprastai. Nesistenkite iš karto sukurti tobulos programėlės. Geriau turėti 20 gerai apgalvotų užduočių nei 100 atsitiktinių. Programėlę visada galėsite tobulinti, o štai vaikų susidomėjimą sunku atgauti, jei pirmas įspūdis bus chaotiškas.
Kūrybiški iššūkiai: kai vaizduotė tampa superžvaigžde
Kūrybiškumas – tai ne tik piešimas ar lipinimas. Tai gebėjimas mąstyti nestandartiškai, rasti sprendimus, kurti ką nors naujo. Štai keletas užduočių, kurios skatina būtent tokį mąstymą:
1. Sukurk šeimos herbą – Paprašykite vaiko sukurti simbolį, kuris atspindėtų jūsų šeimą. Kodėl tai svarbu? Vaikas pradeda galvoti apie šeimos vertybes, tai, kas mus vienija. Tėvams: nekritikuokite rezultato. Net jei herbe bus dinozauras ir pica, klauskite, kodėl jis tai pasirinko.
2. Išradinėtojo diena – Vaikas turi išrasti daiktą, kurio dar nėra. Gali nupiešti, aprašyti arba net pamėginti sukurti iš to, kas yra namuose. Tai mokina svajoti drąsiai ir nebijoti „kvailų” idėjų.
3. Perrašyk pasakos pabaigą – Pasirinkite žinomą pasaką ir leiskite vaikui sugalvoti kitokią pabaigą. Raudonkepurė tampa ninja? Puiku! Tai skatina kritinį mąstymą ir drąsą kvestionuoti tai, kas „visada buvo taip”.
4. Muzikos instrumentas iš šiukšlių – Iššūkis sukurti grojantį instrumentą iš perdirbamų medžiagų. Plastikinis butelis su ryžiais, dėžutė su gumytėmis – vaikai stebėtinai išradingi.
5. Šeimos laikraštis – Vaikas tampa žurnalistu ir sukuria vieno puslapio laikraštį apie šeimos naujienas. Tai mokoma struktūruoti mintis ir pastebėti svarbius dalykus kasdieniame gyvenime.
6. Dizainerio iššūkis – Perplanuoti savo kambarį (ant popieriaus). Vaikas mokosi erdvinio mąstymo ir supranta, kad aplinka gali būti keičiama.
7. Sukurk naują žaidimą – Ne kompiuterinį, o tikrą, su taisyklėmis. Tada visa šeima jį išbando. Tai mokoma sisteminio mąstymo.
8. Fotografo akis – Užduotis padaryti 10 nuotraukų viena tema (pvz., „mėlyna spalva namuose”). Vaikai pradeda pastebėti detales, kurių anksčiau nematė.
9. Mados dizaineris – Sukurti drabužį iš popieriaus ar audinio likučių. Net jei niekas to nevilkės, procesas mokoma kantrybės ir smulkiosios motorikos.
10. Animacijos kūrėjas – Sukurti trumpą „filmą” iš nuotraukų (stop-motion). Yra nemokamų programėlių, kurios tai palengvina. Vaikas mokosi, kad didelės idėjos realizuojamos mažais žingsneliais.
Fiziniai ir aktyvūs iššūkiai: judėjimas kaip žaidimas
Vaikai turi energijos perteklių. Vietoj to, kad jie šokinėtų ant sofos, geriau tą energiją nukreipti konstruktyviai. Fiziniai iššūkiai ne tik stiprina kūną, bet ir mokoma disciplinos bei tikslo siekimo.
11. Joga šeimai – Išmokti penkias jogos pozas ir parodyti kitiems. YouTube pilnas vaikams skirtų jogos video. Tai mokoma kūno kontrolės ir ramybės.
12. Kliūčių ruožas namuose – Vaikas turi sukurti kliūčių ruožą iš to, kas yra namuose (pagalvės, kėdės, virvė). Tada visa šeima jį įveikia. Svarbu: saugumas pirmoje vietoje!
13. Šokio choreografija – Sukurti 30 sekundžių šokį prie mėgstamos dainos. Tai gerina koordinaciją ir saviraišką.
14. Balansas – Išstovėti ant vienos kojos minutę. Skamba paprasta? Pamėginkite! Galima didinti sunkumą: užsimerkus, ant pagalvės ir pan.
15. Sporto rekordai – Kiek kartų gali atsispausti? Kiek kartų pašokti per šokdynę? Užrašykite rezultatus ir stenkitės juos gerinti. Tai mokoma, kad progresas ateina su praktika.
16. Gamtos tyrėjas – Pasivaikščiojimo metu surinkti 10 skirtingų lapų ar akmenų. Fizinis aktyvumas susijungia su tyrinėjimu.
17. Vanduo ir šaukštas – Klasikinis iššūkis: nešti pilną šaukštą vandens per kambarį nesupylus. Mokoma koncentracijos ir kantrybės.
18. Šeimos olimpiada – Organizuoti mini olimpiadą su trimis disciplinomis. Kiekvienas šeimos narys dalyvauja, net mažiausi.
19. Tempimo iššūkis – Išmokti sėsti į špagatą (arba bent prie jo priartėti). Kasdieniai pratimai per dvi savaites.
20. Aktyvus žaidimas lauke – Išmokti naują lauko žaidimą ir išmokyti draugus. Tai skatina socialumą ir lyderystę.
Šeimos ryšį stiprinantys iššūkiai: kartu – geriau
Čia prasideda tikroji programėlės magija. Šios užduotys sukurtos taip, kad vaikai negalėtų jų atlikti vieni – reikia šeimos. Tai kuria bendrus prisiminimus ir stiprina ryšius.
21. Šeimos medis – Kartu sukurti šeimos medį su nuotraukomis. Vaikai sužino apie savo šaknis ir supranta, kad yra dalimi kažko didesnio.
22. Interviu su seneliais – Paskambinti senelėms ir užduoti 10 klausimų apie jų vaikystę. Užrašyti atsakymus. Tai sukuria tarpkartinį ryšį.
23. Šeimos vakarienės gaminimas – Vaikas pasirenka receptą ir gamina kartu su tėvais. Ne tik maistas, bet ir pokalbiai virtuvėje – tai brangu.
24. Laiko kapsulė – Kiekvienas šeimos narys įdeda po daiktą į dėžutę, kurią atidarysime po metų. Tai mokoma vertinti laiką ir pokyčius.
25. Šeimos filmo vakaras – Vaikas pasirenka filmą ir paruošia užkandžius. Bet po filmo – privaloma diskusija apie pamatytą.
26. Dovanų diena – Vaikas turi padaryti savo rankomis dovaną kiekvienam šeimos nariui. Ne nupirkti – padaryti. Tai mokoma, kad dėmesys svarbesnis už pinigus.
27. Šeimos tradicijos kūrimas – Sugalvoti naują šeimos tradiciją ir ją įgyvendinti. Gal kiekvieną penktadienį – picos vakaras? Ar sekmadienio ryto pasivaikščiojimai?
28. Padėkos laiškai – Parašyti padėkos laiškus trims žmonėms, kurie yra svarbūs. Gali būti mokytoja, draugas ar kaimynas.
29. Šeimos nuotrauka – Organizuoti šeimos fotosesiją. Vaikas tampa fotografu ir režisieriumi.
30. Istorijų vakaras – Kiekvienas šeimos narys papasakoja įsimintiniausią savo gyvenimo istoriją. Vaikai sužino, kad tėvai irgi buvo maži.
Mokymosi ir atradimų iššūkiai: kai žinios tampa nuotykiu
Mokymasis neturi būti nuobodus. Šie iššūkiai parodo, kad žinios gali būti įdomios, kai jos susijusios su tikru gyvenimu ir tyrinėjimu.
31. Eksperimentas – Atlikti paprastą mokslinį eksperimentą (pvz., vulkanas iš sodos ir acto). YouTube pilnas idėjų. Svarbu: vaikas turi paaiškinti, kodėl taip nutiko.
32. Naujas žodis kasdien – Išmokti po naują žodį septynias dienas iš eilės ir jį panaudoti sakinyje. Tai praturtina žodyną nepastebimais.
33. Geografo iššūkis – Pasirinkti šalį ir sužinoti apie ją 10 faktų. Dar geriau – paruošti tą šalį reprezentuojantį patiekalą.
34. Matematika gyvenime – Rasti penkis pavyzdžius, kur matematika naudojama kasdien (receptai, laikas, pinigai). Tai parodo, kad mokyklos dalykai yra praktiškai naudingi.
35. Gamtos stebėtojas – Stebėti ir užrašyti oro sąlygas savaitę. Bandyti prognozuoti rytojaus orą. Tai mokoma stebėjimo ir analizės.
36. Istorijos detektyvas – Pasirinkti istorinį įvykį ir sukurti apie jį komiksą ar trumpą pasakojimą. Istorija tampa gyva.
37. Kalbų mokymasis – Išmokti 10 frazių kita kalba. Gal ta, kuria kalba seneliai, arba ta, kuria norėtų keliauti.
38. Pinigų valdymas – Suplanuoti, kaip išleistų 20 eurų, jei turėtų. Ką pirktų, kiek sutaupytų? Tai mokoma finansinio raštingumo.
39. Knygos apžvalga – Perskaityti knygą ir parašyti apie ją recenziją. Ne referatą, o nuomonę – kas patiko, kas ne, ką išmoko.
40. Technologijų tyrėjas – Sužinoti, kaip veikia vienas įrenginys namuose (pvz., šaldytuvas, mikrobangų krosnelė). Paaiškinti kitiems.
Emocinės ir socialinės užduotys: kai širdis mokosi kartu su galva
Emocinis intelektas – tai gebėjimas, kuris lemia sėkmę gyvenime ne mažiau nei IQ. Šios užduotys mokoma atpažinti emocijas, empatiją ir socialinius įgūdžius.
41. Emocijų dienoraštis – Savaitę užrašinėti, kokią emociją jautė kiekvieną dieną ir kodėl. Tai mokoma savianalizės.
42. Komplimentų iššūkis – Pasakyti po nuoširdų komplimentą penkiems skirtingiems žmonėms. Stebėti jų reakcijas. Tai mokoma, kad geri žodžiai turi galią.
43. Konflikto sprendimas – Jei įvyko konfliktas su broliu/seserimi, vaikas turi pasiūlyti tris būdus, kaip jį išspręsti. Tai mokoma problemų sprendimo.
44. Padėjėjo diena – Vieną dieną padėti kiekvienam šeimos nariui su kažkuo, ko jis neprašė. Tai skatina dėmesingumą.
45. Baimių sąrašas – Užrašyti tris savo baimes ir sugalvoti, kaip su jomis susidoroti. Tai mokoma, kad baimės yra normalios, bet jas galima įveikti.
46. Draugystės žemėlapis – Nupiešti savo draugus ir parašyti, kas kiekvieną iš jų daro ypatingą. Tai mokoma vertinti žmones.
47. Atsiprašymo menas – Jei ką nors nuskriaudė, sukurti kūrybišką būdą atsiprašyti. Ne tik žodžiais – gal piešiniu, laišku ar geru poelgiu.
48. Dėkingumo sąrašas – Kiekvieną dieną savaitę užrašyti po tris dalykus, už kuriuos dėkingas. Tai keičia perspektyvą į pozityvesnę.
49. Empatijos pratimas – Įsivaizduoti, kaip jaučiasi kitas žmogus (draugas, tėvai, mokytojas) ir parašyti apie tai. Tai mokoma žiūrėti iš kito kampo.
50. Svajonių lenta – Sukurti koliažą iš nuotraukų ir žodžių apie tai, ko nori pasiekti. Tai mokoma svajoti ir planuoti ateitį.
Kaip visa tai sujungti į veikiančią sistemą
Turite 50 užduočių. Turite įrankį joms valdyti. Bet kaip tai veikia praktiškai? Štai keletas patarimų iš patirties:
Nedarykite visų užduočių iš karto. Geriau po vieną per dieną arba tris per savaitę. Tai turi būti malonumas, ne pareiga.
Leiskite vaikui rinktis. Programėlėje gali būti visų 50 užduočių, bet vaikas pasirenka, kurią šiandien nori atlikti. Autonomija didina motyvaciją.
Švenčkite pasiekimus. Gal po 10 atliktų užduočių – šeimos išvyka? Arba po 25 – vaikas pasirenka vakarienės meniu? Apdovanojimai neturi būti materialūs, bet pripažinimas svarbus.
Dokumentuokite procesą. Darykite nuotraukas, filmuokite. Po metų bus nuostabu peržiūrėti, kaip viskas vyko. Tai tampa šeimos istorija.
Būkite lankstūs. Jei užduotis neveikia – keiskite ją. Jei vaikas sugalvoja savo užduotį – puiku, pridėkite ją į sąrašą.
Įtraukite visus. Net jei programėlė sukurta vaikams, tėvai irgi gali turėti savo užduotis. Tai parodo, kad mokymasis ir augimas niekada nesibaigia.
Kalbėkitės apie procesą. Svarbu ne tik atlikti užduotį, bet ir aptarti, ko ji išmokė, kas buvo sunku, kas patiko. Refleksija – tai kur vyksta tikras mokymasis.
Kai technologijos tarnauja šeimai, o ne atvirkščiai
Grįžtu prie tos restorano scenos, kurią minėjau pradžioje. Telefonas gali būti problema, bet gali būti ir sprendimas. Viskas priklauso nuo to, kaip jį naudojame.
Šeimos iššūkių programėlė – tai ne bandymas pridėti dar vieną ekrano laiką. Tai būdas ekraną paversti įrankiu, kuris skatina realius veiksmus, tikrus pokalbius, bendrus prisiminimus. Vaikas žiūri į telefoną ne tam, kad pabėgtų nuo šeimos, o tam, kad sužinotų, ką šiandien darys kartu su ja.
Tokios programėlės kūrimas neturi būti tobulas. Ji gali prasidėti kaip paprasta Google Sheets lentelė, kurią atidaro telefone. Svarbu ne technologija, o idėja ir įsipareigojimas ją įgyvendinti. Pradėkite su 10 užduočių, pažiūrėkite, kaip veikia, pridėkite daugiau. Leiskite vaikams siūlyti savo idėjas – jie dažnai sugalvoja kažką, ko suaugusieji niekada nesugalvotų.
Svarbiausia, ką išmokau kurdamas tokius projektus su šeimomis: tobula sistema, kuri nenaudojama, yra prastesnė už netobulą, kuri veikia. Pradėkite šiandien. Pasiimkite penkias užduotis iš šio sąrašo, įrašykite jas į bet kokį įrankį, kurį turite, ir pasiūlykite vaikui. Stebėkite, kas nutiks. Koreguokite, tobulinkite, bet svarbiausia – darykite kartu.
Technologijos nuolat keičiasi, programėlės ateina ir išeina. Bet prisiminimai, kuriuos kuriate kartu su vaikais, lieka amžinai. Ir jei telefonas gali padėti tuos prisiminimus sukurti – kodėl gi ne? Tegul jis tarnauja jums, o ne atvirkščiai.
