Žiemą, kai lauke temperatūra krenta žemiau nulio, dauguma iš mūsų net nesusimąstome, kiek energijos sunaudoja mūsų namų šildymo sistema. Tiesiog pasukame termostatą ir pamirštame apie tai iki kito mėnesio, kai ateina sąskaita. Tačiau paskutiniu metu vis daugiau žmonių pastebi įdomų reiškinį – tiesiog stebėdami savo telefone gaunamus pranešimus apie šildymo sistemos veikimą, jie sugeba sumažinti šildymo išlaidas net trečdaliu. Kaip tai veikia ir kodėl tai iš tikrųjų nėra magija, o gana paprasta logika?
Kodėl mes iš viso nežinome, kiek energijos sunaudojame
Problema paprasta – tradicinės šildymo sistemos veikia kaip juoda dėžė. Įjungei, palaikai tam tikrą temperatūrą, ir viskas. Nematai, kada katilas įsijungia, kiek laiko veikia, ar radiatoriai kambaryje, kuriame niekas nebuvo visą dieną, vis tiek kaista taip, tarsi ten kažkas gyventų. Žmonės tiesiog neturi informacijos, kad galėtų priimti sąmoningus sprendimus.
Būtent čia į vaizdą įeina išmanieji pranešimai. Šiuolaikinės sistemos su termostatais ir jutikliais gali fiksuoti kiekvieną reikšmingą pokytį – temperatūros svyravimus, katilo darbo trukmę, energijos sąnaudas realiu laiku – ir viską persiųsti tiesiai į telefoną. Staiga tas juodas dėžutės principas išnyksta, ir tu matai, kas iš tikrųjų vyksta.
Kaip veikia patys pranešimai
Praktiškai tai atrodo taip: programėlė analizuoja duomenis iš jutiklių ir siunčia trumpus, konkrečius pranešimus. Pavyzdžiui, jei langas paliktas atviras ilgiau nei penkiolika minučių šildymo sezono metu, telefonas suvibruoja ir informuoja apie tai. Jei sistema pastebi, kad temperatūra patalpoje pakilo aukščiau nustatytos ribos dėl saulės spindulių ar papildomo šilumos šaltinio, ji pasiūlo laikinai sumažinti katilo galią.
Kiti pranešimai būna susiję su grafiku – primena, kad reikėtų sumažinti temperatūrą prieš išeinant iš namų arba padidinti prieš grįžtant. Yra ir tokių, kurie tiesiog informuoja apie mėnesio suvartojimo tendencijas, palyginti su ankstesniais mėnesiais ar analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.
Kodėl tokia paprasta informacija duoda tokį didelį efektą
Čia slypi įdomiausia dalis. Daugelis žmonių mano, kad reikia sudėtingų algoritmų ar dirbtinio intelekto, kad būtų pasiektas reikšmingas sutaupymas. Iš tikrųjų didžioji dalis efekto atsiranda tiesiog dėl to, kad žmogus tampa sąmoningesnis. Kai matai, jog konkreti diena kainavo daugiau nei įprastai dėl to, kad langas buvo atviras per ilgai, kitą kartą tu tiesiog uždarai jį greičiau.
Elgsenos ekonomistai tokį reiškinį vadina grįžtamojo ryšio efektu. Kai žmogus mato tiesioginį ryšį tarp savo veiksmų ir rezultato, jis natūraliai koreguoja elgesį, net jei niekas jo tiesiogiai neverčia to daryti. Panašiai veikia ir automobilių borto kompiuteriai, rodantys degalų sąnaudas realiu laiku – vien tik matydami skaičius, vairuotojai pradeda vairuoti ekonomiškiau.
Kur slepiasi tas 30 procentų
Realūs skaičiai priklauso nuo namo tipo, izoliacijos kokybės ir šeimos įpročių, tačiau tyrimai rodo, kad didžiausias sutaupymas atsiranda iš kelių konkrečių šaltinių. Pirma – neefektyvus šildymas tuščiuose patalpose, kurį pastebi jutikliai ir apie tai informuoja vartotoją. Antra – pamiršti atidaryti langai ar durys, kurie žiemą gali per valandą „išpūsti“ nemažai šilumos. Trečia – netinkamas grafikas, kai sistema šildo namus visą naktį tokia pačia intensyvumu kaip ir dieną, nors miegant žmonėms patogiau šiek tiek vėsesnėje aplinkoje.
Kai visi šie mažai pastebimi dalykai susumuojami per visą šildymo sezoną, susidaro gana įspūdingas skaičius. Vieno tokio pranešimo poveikis atskirai gali atrodyti nereikšmingas, bet kelių dešimčių tokių smulkių korekcijų per mėnesį suma jau tampa matoma sąskaitoje.
Ką verta žinoti prieš pradedant naudotis
Svarbu suprasti, kad vien tik pranešimų gavimas savaime nieko nekeičia – reikia į juos reaguoti. Kai kurie žmonės instaliuoja tokias sistemas, gauna pranešimus, bet tiesiog juos ignoruoja, ir tada, žinoma, jokio sutaupymo nebūna. Sistema veikia tik tuomet, kai tampa įpročio dalimi – panašiai kaip žingsnių skaitiklis telefone padeda tapti aktyvesniam tik tada, kai iš tikrųjų kreipi į jį dėmesį.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad ne visos sistemos vienodai tikslios. Pigesni jutikliai kartais duoda klaidingus signalus arba vėluoja reaguoti į temperatūros pokyčius. Prieš investuojant verta pasidomėti, kokį jutiklių tipą naudoja konkretus sprendimas ir kaip dažnai jis atnaujina duomenis.
Šiluma, kurią pamatai, o ne tik pajunti
Galiausiai visa ši istorija apie išmaniuosius pranešimus yra ne tiek apie technologijas, kiek apie matomumą. Šildymas visada buvo tas namų aspektas, kurį jautėme, bet retai matėme – kol nepasirodydavo sąskaita. Kai informacija apie energijos suvartojimą tampa prieinama realiu laiku, žmonės natūraliai pradeda elgtis atsakingiau, net nesistengdami sąmoningai taupyti.
Tie 30 procentų, apie kuriuos tiek daug kalbama, nėra kažkoks stebuklingas skaičius, atsirandantis iš niekur – tai tiesiog suma visų tų mažų, anksčiau nepastebėtų nuostolių, kuriuos dabar galima pamatyti telefono ekrane ir laiku ištaisyti. O kai šiluma tampa matoma, ji tampa ir valdoma.
